astronòmijos pretaisai, aparatūra astronominiams stebėjimams atlikti ir jų rezultatams doroti. Priskiriami stebėjimo instrumentai, spinduliuotės registravimo aparatūra, laiko matavimo, laboratoriniai bei demonstraciniai prietaisai. Astronomijos prietaisais gali būti ir specialūs kompiuteriai, skirti astronominiams objektams modeliuoti. Svarbiausi astronomijos prietaisai yra teleskopai, kurių paskirtis surinkti kuo daugiau kosminių kūnų skleidžiamos elektromagnetinės spinduliuotės ir perduoti ją į spinduliuotės registravimo aparatūrą. Pagal tiriamą spektro diapazoną yra gama, rentgeno, ultravioletiniai, optiniai, infraraudonieji, submilimetriniai bei radioteleskopai. Naudojami kosminių spindulių, gravitacinių bangų bei neutrinų teleskopai. Daugelis teleskopų stebėjimų metu valdomi nuotoliniu būdu (radijo ryšys, internetas), be to, yra automatinių kompiuterių valdomų teleskopų, veikiančių pagal iš anksto sudarytas stebėjimų programas. Gama, rentgeno ir ultravioletinius spindulius sugeria Žemės atmosfera, todėl astronominių objektų matavimai šiose spektro srityse atliekami tik iš kosminių astronomijos observatorijų (erdvėlaivių, kuriuose įrengta astronominių stebėjimų aparatūra). Kosminių kūnų spektrams registruoti (astrospektroskopija) prie teleskopų prijungiami įvairūs astronominiai spektrografai. Kosminių kūnų spinduliuotės srautai matuojami astrofotometrais (astrofotometrija). Kosminių kūnų ar dangaus plotų elektroninėms bei fotografinėms nuotraukoms gauti prie teleskopų pritaisomos specialios kameros. Fotografinės plokštelės laboratorijose matuojamos mikrofotometrais. Astronominis laikas matuojamas ir kosminių kūnų astronominės koordinatės nustatomos meridianiniais skrituliais, pasažiniais instrumentais ir kitais prietaisais. Astronomijos prietaisais gauti duomenys dorojami ir analizuojami kompiuteriais. Demonstracinis astronomijos prietaisas yra, pvz., planetariumas – įrenginys dangaus reiškiniams sferiniame kupolo paviršiuje demonstruoti.

3018