ateroskleròzė (atherosclerosis < gr. athērē – avižinė košė +sklerozė), lėtinė liga, pažeidžianti arterijas. Sustorėjus arterijų sienelei mažėja jos elastingumas bei spindis, sutrinka audinių ir organų kraujotaka. Aterosklerozė yra viena labiausiai paplitusių ligų. Progresuoja lėtai: gali prasidėti vaikystėje, ypač dažnai ja serga vyresni kaip 40 metų žmonės. Aterosklerozės vystymasis susijęs su aterosklerozinių plokštelių susidarymu arterijos sienelėje. Jos ilgainiui sukalkėja, tampa kietos ir trapios. Kraujagyslės spindis ties plokštele susiaurėja ir kraujagysle nebeprateka reikiamas kraujo kiekis. Šias plokšteles sudaro lipidų sankaupos, padengtos fibrozine (jungiamojo audinio) kepurėle. Aterosklerozė pažeidžia dideles ir vidutinio dydžio arterijas, ypač ties jų išsišakojimu (bifurkacija), dažniausiai aortą, širdies ir smegenų arterijas, rečiau kojų bei pilvo organų kraujagysles. Progresuojant aterosklerozei plokštelėje atsiranda kraujosruvos (kraujavimas į jos vidų), susidaro trombai (jie užkemša kraujagyslę). Tai gali sukelti širdies infarktą, smegenų insultą. Dažniausiai ateroskleroze suserga mažai judantys, nuolat nerviškai pervargstantys, daug rūkantys, nutukę, padidėjusį kraujospūdį, daug choresterolio kraujuje turintys žmonės. Kartais aterosklerozei turi reikšmės paveldėjimas.
1896