atgailõs kanauniñkai, Regulnių atgailõs kanauniñkų òrdinas (lot. Ordo Canonicorum Regularium Mendicantium S. Mariae de Metro de Poenitentia), katalikų vienuolija. Popiežiaus teisių ordinas. Vadovavosi šv. Augustino regula. Kontempliatyvi, su griežta atgaila. Seniausios žinios apie atgailos kanauninkus – popiežiaus Bonifaco VIII bulė (1295), kurioje išvardyti atgailos kanauninkų vienuolynai (1 Romoje, 3 Čekijoje, 2 Lenkijoje, 2 kitose nenurodytose vietose). 1507 popiežius Julijus II patvirtino visus atgailos kanauninkų vienuolynus ir bažnyčias. Atgailos kanauninkų generolas rezidavo Prahoje, po husitų karų persikėlė į Lenkiją. 16 a. atgailos kanauninkų buvo tik Lenkijoje (6 vienuolynai) ir Lietuvoje.

Lietuvoje atgailos kanauninkai buvo vadinami baltaisiais augustinais (nešiojo baltus abitus). Į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę 1390 iš Krokuvos atgailos kanauninkus pakvietė karalius Jogaila ir įkurdino Bistryčioje (prie Astravo). Ilgainiui Lietuvoje atsirado 18 atgailos kanauninkų vienuolynų (lent.). 18 a. pradžioje Lietuvos atgailos kanauninkai atsiskyrė nuo Lenkijos ir sudarė atskirą provinciją. Lenkijoje atgailos kanauninkų vienuolynai netrukus nustojo veikti ir liko tik Lietuvoje. Jų nariai buvo tik lietuviai. Lietuvos provincijolui atiteko atgailos kanauninkų generolo titulas ir pareigos. Atgailos kanauninkai rūpinosi parapijų sielovada, buvo pamokslininkai. Diegė pamaldumą Nukryžiuotajam Jėzui Kristui, ypač gerbė pirmųjų amžių kankinius. Generolo rezidencija ir atgailos kanauninkų noviciatas buvo Videniškių vienuolyne. 1832 Rusijos valdžia atgailos kanauninkų vienuolynus uždarė, išskyrus vienuolyną Vilniuje prie Šv. Baltramiejaus bažnyčios. Žymiausias ordino narys – palaimintasis Mykolas Giedraitis.

Lent. Lietuvos provincijos atgailos kanauninkų vienuolynai
Vieta Veikimo metai
Bistryčia 1390–1523
Medininkai 1390–1832
Tverečius 1501–1832
Smalvos 1600–1832
Videniškiai 1618–1832
Panemunis 1620–1832
Mikailiškės (prie Astravo) 1622–1832
Mijorai (prie Breslaujos) 1641–1832
Vilnius 1644–1845
Paberžė (prie Vilniaus) 1650–1700
Jūžintai 1695–1832
Kurkliai 1700–1832
Salakas 1721–1832
Papilys 1764–1832
Kvetkai 1770–1832
Glitiškės 1775–1810
Suvainiškis 1782–1832
Skiemonys 1677–1832

3078