atgržtai, atgrįžtùvės, atlanka, sugržtai, baigiamoji tradicinių lietuvių vestuvių dalis; jaunavedžių pirmasis lankymasis jaunosios tėvų namuose. Atgrąžtų paprotys kilęs iš senovės laikų, kai po vestuvių duktė dar kurį laiką grįždavo gyventi į tėvų namus. 19 amžiuje–20 amžiaus pradžioje pirmąjį sekmadienį po vestuvių jaunoji su vyru ir jo tėvais lankydavosi savo tėvų namuose, antrąjį sekmadienį jaunosios tėvai lankydavo žento tėvus. T. Lepnerio ir M. Pretorijaus (abu 17 amžiuje) teigimu, atgrąžtai vyko tuojau pat arba praėjus keturioms–penkioms savaitėms po vestuvių, kai abi pusės pasidarydavo vaišėms alaus; be jaunųjų, jų tėvų ir artimųjų, dalyvaudavo piršlys, svočia, kartais ir svečių. A. Juška (19 amžiuje) mini, kad pas jaunosios tėvus vykdavo sugrąžtai, po to pas jaunojo tėvus – atgrąžtai. Mažojoje Lietuvoje povestuvinis lankymas vadintas atgręžtuvėmis. Po atgrąžtų dažniausiai buvo atsiimama dalis (išsivedami gyvuliai). Nuo 20 amžiaus vidurio atgrąžtų paprotys sparčiai nyko, tačiau jo fragmentų išliko.

2273

atgręžtuvės