atgržtai, atgrįžtùvės, atlanka, sugržtai, baigiamoji tradicinių lietuvių vestuvių dalis; jaunavedžių pirmasis lankymasis jaunosios tėvų namuose.

Atgrąžtų paprotys kilęs iš senovės laikų, kai po vestuvių duktė dar kurį laiką grįždavo gyventi į tėvų namus. 19 a.–20 a. pradžioje pirmąjį sekmadienį po vestuvių jaunoji su vyru ir jo tėvais lankydavosi savo tėvų namuose, antrąjį sekmadienį jaunosios tėvai lankydavo žento tėvus. T. Lepnerio ir M. Pretorijaus (abu 17 a.) teigimu, atgrąžtai vyko tuojau pat arba praėjus keturioms penkioms savaitėms po vestuvių, kai abi pusės pasidarydavo vaišėms alaus; be jaunųjų, jų tėvų ir artimųjų, dalyvaudavo piršlys, svočia, kartais ir svečių. A. Juška (19 a.) mini, kad pas jaunosios tėvus vykdavo sugrąžtai, po to pas jaunojo tėvus – atgrąžtai. Mažojoje Lietuvoje povestuvinis lankymas vadintas atgręžtuvėmis. Po atgrąžtų dažniausiai buvo atsiimama dalis (išsivedami gyvuliai).

Nuo 20 a. vidurio atgrąžtų paprotys sparčiai nyko, tačiau jo fragmentų išliko.

2273

atgręžtuvės

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką