atikzmas (gr. attikismos), 2 a. pr. Kr. senovės graikų retorikos kryptis. Jos atstovai sekė klasikinių laikų (5 a. pr. Kr.) prozos autoriais, vartojusiais Atikos tarmę. Teoriškai atikizmą apibendrino Dionisijas Halikarnasietis. Atikizmui būdinga taisyklinga kalba, archaizmų ir naujadarų vengimas, dėstymo aiškumas, logiškumas. Atikizmo principus perėmė 1 a. pr. Kr. romėnų literatūra (Cezaris, Salustijus).

273