atleidmas nuo baudžiamõsios atsakomýbės, nusikalstamą veiką padariusio asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės padarinių – pasmerkimo valstybės vardu, kriminalinės bausmės, teistumo.
Atsiradimo pagrindai
Lietuvos baudžiamojoje teisėje asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės siejamas su nusikalstamos veikos ar nusikalstamą veiką padariusio asmens pavojingumo pasikeitimu arba su specifinių aplinkybių išaiškėjimu ikiteisminio tyrimo ar bylos nagrinėjimo teisme metu.
Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejai reglamentuojami Baudžiamojo kodekso (2000, įsigaliojo 2003) Bendrosios ir Specialiosios dalių straipsnių normomis. Bendrojoje dalyje įtvirtintos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšys, kurios gali arba turi būti taikomos padarius didesnę dalį nusikalstamų veikų arba tuomet, kai nusikalsta nepilnamečiai, Specialiosios dalies straipsnių normose – sąlygos, kurios siejamos tik su konkrečių nusikalstamų veikų padarymu (pvz., prekyba žmonėmis, išnaudojimas priverstiniam darbui ar paslaugoms, vaiko pirkimas ar pardavimas, prekyba poveikiu, papirkimas, neteisėtas valstybės sienos perėjimas).
Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti privalomas ir galimas. Privalomumas atleisti nusikalstamą veiką padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės nustatytas tik tuo atveju, jei iki bylos nagrinėjimo teisme nusikalstama veika (pvz., dėl iki bylos nagrinėjimo teisme pasikeitusių socialinių, ekonominių, politinių aplinkybių) ar asmuo (pvz., dėl nepagydomos ligos, patirtos traumos) praranda pavojingumą.
Besąlyginis ir sąlyginis atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės
Skiriamas besąlyginis ir sąlyginis atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės. Esant besąlyginiam atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės, baudžiamasis įstatymas nenumato galimybių panaikinti pritaikytą atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės net ir tuo atveju, jei padaroma nauja nusikalstama veika. Tokie atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejai yra, kai asmuo ar nusikalstama veika prarado pavojingumą, dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, kai yra lengvinamųjų aplinkybių, kai nusikalstamą veiką padaro nepilnametis. Specialiosios dalies tam tikrų straipsnių normose įtvirtintos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės visos rūšys t. p. yra besąlyginės.
Esant sąlyginiam atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės, Baudžiamajame kodekse ar Baudžiamojo proceso kodekse (2002, įsigaliojo 2003) nustatoma sąlyga (naujos nusikalstamos veikos padarymas arba atsisakymas duoti parodymus tolimesniame procese), kuomet sprendimas asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti arba turi būti sprendžiama dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės panaikinimo ar tolimesnio palikimo galioti. Sprendimui atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės nustojus galioti arba nusprendus panaikinti taikytą atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, sprendžiamas klausimas dėl asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn tiek dėl naujai padarytos nusikalstamos veikos, tiek ir dėl tos, dėl kurios asmuo buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Tokios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšys yra kai kaltinamasis ir nukentėjusysis susitaiko, kai asmuo aktyviai padėjo atskleisti organizuotos grupės (organizuotas nusikalstamumas) ar nusikalstamo susivienijimo narių padarytas nusikalstamas veikas, pranešėjo atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Procesiniai dokumentai
Procesinės atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės taikymo ir panaikinimo taisyklės reglamentuojamos Baudžiamojo proceso kodekso normomis. Jei atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės taikomas ikiteisminio tyrimo metu, tai prokuroro nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo tvirtina teisėjas. Jei byla perduota nagrinėti teisme, tai priklausomai nuo proceso stadijos, atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimas sprendžiamas nutartimi arba nuosprendžiu, kuriuo nutraukiama byla.
2238