atmosferà, planetos, jos palydovo ar žvaigždės išorinis dujinis ar plazminis apvalkalas. Atmosfera iš visų pusių gaubia kietą arba skystą planetos (pvz., Marso, Veneros, Žemės) paviršių. Tarp didžiųjų Saulės sistemos planetų (Jupiterio, Saturno, Urano, Neptūno) paviršiaus ir jų atmosferos nėra aiškios ribos. Kai kurie dideli planetų palydovai (Saturno Titanas) t. p. turi atmosferą. Planetos arba palydovo gravitacijos jėga turi būti pakankamai stipri, kad galėtų išlaikyti atmosferą, kuri dėl disipacijos sklaidosi į erdvę. Žvaigždės atmosfera laikomi tie žvaigždės sluoksniai, kuriuose vyksta procesai, lemiantys jos spektrą.