atmosfèros ozònas, nedidelė sudėtinė atmosferos dalis. Švariame pažemio ore ozonas sudaro maždaug (5–50)·10–7 % tūrio. Kylant aukštyn ozono koncentracija didėja ir 20–25 km aukštyje pasiekia maksimumą. Didžiausia ozono dalis susikaupusi 10–50 km aukščio atmosferos sluoksnyje – ozonosferoje. Viso ozono sluoksnio storis normaliomis sąlygomis (760 mm slėgyje ir 0 °C temperatūroje) būtų vos 2–4 mm, bet jis turi didžiulę reikšmę, nes sulaiko beveik visą labai pavojingą trumpabangę (λ < 290 nm) ultravioletinę Saulės spinduliuotę. Atmosferos ozono sluoksnis plonėja (nuo 20 a. 8 dešimtmečio pabaigos) apie 5 % per dešimtmetį. Be to, virš kai kurių Žemės regionų (Antarktidos, Arkties) susidaro vadinamosios ozono skylės. Manoma, kad aukštesniųjų atmosferos sluoksnių ozono nykimą sukelia į atmosferą patenkantys technogeniniai freonai, aukštybinių lėktuvų kuro degimo produktai, ugnikalnių išmetamos medžiagos. Pažemio ore pastebimas ozono gausėjimas. Pramoniniuose rajonuose ir prie automagistralių ozono koncentracija kartais siekia pavojingas vertes (daugiau kaip 400 µg/m3). Atmosferos ozono sluoksniui saugoti sudaromos tarptautinės sutartys (1985 Vienoje, 1987 Montréalyje).

880