áukso kaštligė (angl. gold‑rush), stichiškas aukso ieškotojų antplūdis į atrastus aukso telkinius. Didžiosios aukso karštligės vyko 19 a. kolonizuojamuose kraštuose: Australijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV), Kanadoje ir Pietų Afrikoje (kolonizacija).
Prie atrastų aukso telkinių kurdavosi gyvenvietės, pvz., prie Sacramento upės (Kalifornija) 1849 gyvenvietėje buvo apie 80 000, 1853 – apie 250 000 žmonių. Aukso telkiniams dažniausiai per kelerius metus išsekdavus, šios gyvenvietės būdavo apleidžiamos. Viktorijos kolonijoje Australijoje buvo randama didesnių (lyginant su Šiaurės Amerika) aukso grynuolių, pvz., 1872 rasta net 75 kg gryno aukso. 1886 į pietvakarius nuo Johannesburgo (dabar Gautengo provincija, Pietų Afrikos Respublika) rastas didžiausias pasaulio aukso telkinys (Witwatersrand).
Dutch Flato aukso kasykla Kalifornijoje (19 a. antra pusė)
Dawsonas per aukso karštligę (Jukonas, Kanada, 1890)
Didžiosios aukso karštligės buvo 1820 (vietovėje prie dabartinio Dahlonegos miesto, Džordžija, JAV), 1848 (prie Sacramento upės, Kalifornija, JAV), 1850 (Cripple Creeke, Koloradas, JAV, t. p. 1890), 1851 (Ballarato ir Bendigo regionuose Viktorijos kolonijoje, Australija), 1858 (prie Fraserio upės, Kanada), 1859–60 (Comstock Lode, Nevada, JAV), 1876–78 (Black Hillse, Pietų Dakota, JAV), 1886 (Witwatersrande, Transvalio provincija, Pietų Afrika) ir 1896 (prie Klondike’o ir Jukono upių, Kanada).
Aukso karštligės skatino imigracijos bangas, kurių dėka būdavo apgyvenami nauji regionai. 19 a. pabaigoje–20 a. pradžioje (laikotarpiu, kai pasaulio pinigų sistema buvo pagrįsta auksu; aukso standartas) padidėjusi naujai išgaunamo aukso pasiūla skatino regionų, kuriuose rasta aukso, ir tolimesnių teritorijų ekonomikos plėtrą.
L: F. White Miner with a Heart of Gold – Biography of a Mineral Science and Engineering Educator Altona 2020; M. Ngai The Chinese Question: The Gold Rushes and Global Politics. Mid 19c in California, Australia and South Africa New York 2021.