autokrãtija (gr. autokrateia – vienvaldystė), valstybės valdymo forma, kai vienam asmeniui priklauso niekieno nekontroliuojama absoliuti neribota aukščiausioji valdžia. Autokratija būdinga senovės Rytų despotijoms, Romos, Bizantijos imperijoms, naujųjų laikų absoliutinėms monarchijoms; autokratiniais vadinami ir fašistiniai režimai. Autokratijos apraiška yra neriboti įgaliojimai, suteikti vienam asmeniui kurioje nors valstybės veiklos sferoje.
557