bendràsis vidaũs prodùktas, BVP, galutinio produkto (visų gatavų prekių ir paslaugų), kurį šalis pagamina per konkretų laikotarpį (paprastai metus) savo teritorijoje, piniginė vertė. Bendrasis vidaus produktas apskaičiuojamas galiojančiomis ir palyginamosiomis kainomis. Bendrasis vidaus produktas palyginamosiomis kainomis gaunamas bendrąjį vidaus produktą galiojančiomis kainomis padalijus iš kainų indekso – defliatoriaus. Taip galima lyginti skirtingų laikotarpių bendrojo vidaus produkto apimtis ir įvertinti jo pokyčius. Bendrasis vidaus produktas gali būti apskaičiuojamas 3 būdais: gamybos, išlaidų ir pajamų. Visais atvejais bendrojo vidaus produkto apimtys turi sutapti. Įvertinant gamybos būdu bendrasis vidaus produktas skaičiuojamas kaip visų prekių ir paslaugų, sukurtų per ataskaitinį laikotarpį, grynoji vertė, t. y. sumuojant kiekvienos ekonominės veiklos pridėtines vertes. Įvertinant išlaidų būdu bendrasis vidaus produktas skaičiuojamas kaip galutinio vartojimo bei kaupimui skirtų išlaidų suma. Jas sudaro: individualaus (namų ūkių ir pelno nesiekiančių institucijų) ir kolektyvinio (valstybinio valdymo įstaigų) vartojimo išlaidos prekėms įsigyti ir paslaugoms apmokėti, bendrosios vidaus investicijos (pagrindinio kapitalo formavimas ir atsargų likučių pasikeitimas), grynasis eksportas (prekių bei paslaugų eksporto ir importo skirtumas). Skaičiuojant pajamų būdu sumuojama kompensacijos dirbantiesiems (darbo užmokestis ir socialinio draudimo įmokos), pelnas, pagrindinio kapitalo vartojimas (gamintojo pagrindinių priemonių atsargų einamosios vertės sumažėjimas blogėjant kapitalo fizinėms savybėms, dėl moralinio nusidėvėjimo arba atsitiktinių gedimų), gamybos mokesčiai (akcizai, pridėtinės vertės, eksporto ir importo, už aplinkos teršimą, už valstybinius gamtos išteklius, už licencijas bei leidimus, žemės mokestis ir kiti) atėmus subsidijas (vyriausybės einamuosius mokėjimus įmonėms jų gamybinei veiklai plėsti).

Valstybės tarpusavyje lyginamos pagal labiausiai paplitusį ekonomikos plėtros rodiklį – bendrąjį vidaus produktą vienam gyventojui. Tam tikslui valstybių bendrasis vidaus produktas, tenkantis vienam gyventojui, perskaičiuojamas Jungtinių Amerikos Valstijų doleriais, tačiau ne pagal valiutų kursus, o pagal perkamosios galios paritetą (taip eliminuojami kainų lygių skirtumai įvairiose šalyse). Turtingiausių šalių šis rodiklis gerokai viršija 20 000 Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių (1 lentelė), neturtingiausių nesiekia 1000 Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių (2 lentelė). 3 lentelėje pateiktas Vidurio ir Rytų Europos šalių bendrasis vidaus produktas vienam gyventojui, 4 lentelėje parodyta Baltijos šalių bendrasis vidaus produktas (galiojusiomis kainomis), 5 lentelėje – Lietuvos bendrasis vidaus produktas ir bendrasis vidaus produktas vienam gyventojui (galiojusiomis ir palyginamosiomis kainomis).

1 lent. Didžiausias bendrasis vidaus produktas vienam gyventojui (2001)
Valstybė arba valda BVP vienam gyventojui, pagal perkamosios galios paritetą, Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių
Liuksemburgas 36 400
Jungtinės Amerikos Valstijos 36 200
Bermuda 33 000
San Marinas 32 000
Šveicarija 28 600
Aruba 28 000
Norvegija 27 700
Monakas 27 000
Singapūras 26 500
Danija 25 500
Honkongas 25 400
Belgija 25 300
Austrija 25 000
Japonija 24 900
Kanada 24 800
Islandija 24 800
Kaimanų salos 24 500
Prancūzija 24 400
Olandija 24 400
Vokietija 23 400
Australija 23 200
Lichtenšteinas 23 000
Suomija 22 900
Jungtiniai Arabų Emyratai 22 800
Didžioji Britanija 22 800
Švedija 22 200

2 lent. Mažiausias bendrasis vidaus produktas vienam gyventojui (2001)
Valstybė BVP vienam gyventojui, pagal perkamosios galios paritetą, Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių
Siera Leonė 510
Somalis 600
Etiopija 600
Kongo Demokratinė Respublika 600
Tanzanija 710
Eritrėja 710
Komorai 720
Burundis 720
Madagaskaras 800
Afganistanas 800
Jemenas 820
Malis 850
Kiribatis 850
Bisau Gvinėja 850
Zambija 880
Ruanda 900
Malavis 900
Nigerija 950

3 lent. Vidurio ir Rytų Europos šalių bendrasis vidaus produktas vienam gyventojui (2001)
Valstybė BVP vienam gyventojui, pagal perkamosios galios paritetą, Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių
Čekija 12 900
Slovėnija 12 000
Vengrija 11 200
Slovakija 10 200
Estija 10 000
Lenkija 8 500
Lietuva 7 300
Latvija 7 200
Bulgarija 6 200
Rumunija 5 900
Kroatija 5 800
Makedonija 4 400
Albanija 3 000

4 lent. Baltijos šalių bendrasis vidaus produktas (1995–2000, galiojusiomis kainomis)
Valstybė 1995 1996 1997 1998 1999 2000
Lietuva (mln. litų) 24 103 31 569 38 340 42 990 42 655 45 148
Estija (mln. kronų) 40 705 52 446 64 324 73 325 75 360 84 053
Latvija (mln. latų) 2 349 2 829 3 276 3 590 3 897 4 333

5 lent. Lietuvos bendrasis vidaus produktas (1990–2001)
Metai BVP galiojusiomis kainomis, mln. litų BVP palyginamosiomis 1995 kainomis, mln. litų BVP vienam gyventojui galiojusiomis kainomis, litų BVP vienam gyventojui palyginamosiomis 1995 kainomis, litų
1990 134 41 564 36 11 166
1991 415 39 204 112 10 580
1992 3 406 30 870 920 8 338
1993 11 590 25 861 3 147 7 022
1994 16 904 23 335 4 621 6 379
1995 24 103 24 103 6 637 6 637
1996 31 569 25 238 8 757 7 001
1997 38 340 27 075 10 711 7 564
1998 42 990 28 459 12 094 8 006
1999 42 655 27 350 12 082 7 747
2000 45 148 28 387 12 877 8 096
2001 47 968 30 051 13 752 8 615

2687