bižė, miško plotas, skiriamas pagrindiniams ir tarpiniams kirtimams, atribotas spindžiais arba natūraliomis ribomis. Biržės būna stačiakampio ir netaisyklingos formos. Stačiakampė biržė rėžiama, kai medynas kertamas plynai ir neleidžiama iš karto iškirsti didelio ploto. Tuomet medynas dalijamas į kelias biržes. Netaisyklinga biržė rėžiama, kai kertama neplynai arba plynai nedidelio ploto medynai; biržė sutampa su taksacinio sklypo ribomis. Kertant plyno kirtimo biržę pagal kiekvienos šalies pagrindinių kirtimų taisykles numatomi biržės plotis, ilgis, plotas, biržių šliejimo būdas ir laikas, jų kirtimo ar šliejimo kryptis. Biržės skirstomos į siauras (iki 100 m), vidutinio platumo (100–150 m) ir plačias (150–250 m). Biržių plotį ir plotą lemia miškų grupė, augavietės sąlygos, medyno rūšinė sudėtis, kirtimo rūšis ir būdas. Lietuvoje plyno kirtimo biržių plotis 75–150 m, o plotas ne didesnis kaip 5 ha III grupės miškuose ir 8 ha IV grupės miškuose.

1528