budzmas, viena didžiųjų pasaulio religijų. Kilo 6–5 a. prieš Kristų Indijoje.

Mokymas

Budizmo pradininkas – Siddhartha Gautama (nušvitęs buda; iš čia pavadinimas). Jis Varanasyje paskelbė budizmo doktrinos pagrindą – keturias tauriąsias tiesas, atskleidžiančias ydingą būties ratą ir galimybę iš jo išsivaduoti. Pirmoji tiesa teigia, kad kančia egzistuoja, antroji – kančia turi savo priežastis, trečioji – kančia turi pabaigą, ketvirtoji – yra kelias kančiai pašalinti. Skiriama kančios 3 pagrindinės rūšys: fizinis ir dvasinis skausmas, permainos, visa persmelkianti kančia. Budistai mano, kad pastovi būtis neegzistuoja, o vyksta nuolatinis visa ko tapsmas ir nyksmas, todėl nėra jokių patvarių substancijų, t. p. ir sielos. Nepastovios savybės ir būsenos yra pirminiai pasaulio vyksmą lemiantys elementai. Pastarųjų yra 5 grupės – kūniškumas, pojūčiai, skirtumai, instinktai, sąmonės aktai. Iš jų sudaryti visi materialūs objektai, kurių atsiradimą ir sunykimą lemia karma – priežasties ir pasekmės ryšys; jis lemia atgimimus ir jų kokybę. Sąmoningos būtybės gyvenimo srautą, kuris apima praeitą, esamą ir būsimą gyvenimus, aiškina mokymas apie priklausomą atsiradimą. Mokymas aiškina apie 12 grandžių: iš buvusio gyvenimo – neišmanymą, samsaras, esamo – sąmonę, pavadinimą ir formą, jutimus, sąlytį, jausmus, troškimus, prisirišimą, būsimo – tapsmą, gimimą, senatvę ir mirtį. Išsilaisvinimas iš atgimimų rato budistams yra kančios pabaiga, pasiekiama einant aštuonlinkiu keliu. Jis skirstomas į 3 pagrindines važiuokles (janas; būdus, kuriais pasiekiama nirvana hinajaną (mažąją), mahajaną (didžiąją) ir vadžrajaną (deimantinę). Hinajanos krypties budistų tikslas yra pasiekti pabudimą savo labui, mahajanos – bodhisatva turi atvesti visas gyvas būtybes į nirvaną, vadžrajanos – pasiekti atgimimą per kelis ar net vieną gyvenimą (pirmosios 2 važiuoklės reikalauja daugybės atgimimų). Kiekvienas žmogus gali pasirinkti geriausiai jo gebėjimus atitinkančią kryptį. Budistai nepripažįsta dievų ar dievo, neturi formalaus priėmimo, kastų ar rasių apribojimo; neprivalo oficialiai išsižadėti anksčiau išpažintos religijos. Budistas yra tas, kuris gyvena pagal budizmo etikos normas. Pradedantiesiems praktikuoti budizmą privaloma nežudyti, nevogti, nemeluoti, santuokinė ištikimybė ir blaivybė. Vienuoliams privaloma laikytis trijų pagrindinių dorybių: draugiškumo visoms gyvoms būtybėms, ahimsos, gailestingumo, t. p. privaloma meditacija, celibatas, neturtas. Vienuoliai turi tik dubenėlį išmaldai rinkti, skustuvą, adatą ir ąsotį vandeniui. Vienuolynai yra vienintelės organizuotos budizmo institucijos. Pirmieji (vyrų, vėliau moterų) atsirado apie 6–5 a. prieš Kristų. Vienuolynai buvo svarbūs religijos, meno ir mokslo centrai, jų teritorijose buvo kuriamos didelės mokyklos, kuriose studijuodavo keliasdešimt tūkstančių mokinių iš visos Azijos (Nalandos, arba Vikramašilos, vienuolynas Indijoje).

Budizmo tekstai

Siddharthos Gautamos mokslas plito žodžiu. 1 a. prieš Kristų buvo užrašyti pirmieji budizmo tekstai (svarbiausi rinkiniai išsaugoti Šri Lankoje). Kanoninių tekstų svarbiausias rinkinys – Pali kanonas (pali kalba Tipitaka, sanskritu Tripitaka) parašytas pali kalba. Jis išverstas į tibetiečių, kinų, japonų, korėjiečių kalbas; yra parašyta komentarų. Sudaro 3 dalys – Vinajapitaka (išdėstytos vienuolių gyvenimo taisyklės), Sutapitaka (Siddharthos Gautamos pamokymai), Abhidhamapitaka (nurodyti praktiniai būdai, kaip pasiekti išsivadavimą). Hinajanos krypties budistai pripažįsta tik Pali kanoną, mahajanos – daugiau tekstų. Kiti budistiniai tekstai (kanoniniai ir nekanoniniai) parašyti sanskritu, pali, prakriti ir kitomis kalbomis.

Budizmo raida

Budizmo raida skirstoma į 3 etapus: iki 1 a. (vyravo hinajanos, arba theravados, kryptis), iki 7 a. (atsiskyrė mahajanos kryptis), po 7 a. (įsitvirtino vadžrajanos kryptis, arba budistinis tantrizmas). Apie 3 a. budizmas ėmė plisti ir įsitvirtino Birmoje, Šri Lankoje, Kambodžoje, Tailande, Kinijoje, Indonezijoje, vėliau – Korėjoje, Japonijoje, 8–11 a. – Mongolijoje ir Tibete. 13 a. pabaigoje Indijoje budizmas buvo beveik išnykęs. Susiformavo budizmo kryptys: amidizmas, dzenbudizmas, Tibeto budizmas (lamaizmas).

Budizmo paplitimas

Budizmą išpažįsta 95 % gyventojų Tailande, 90 % – Kambodžoje, 75 % – Butane, 70 % – Šri Lankoje, 60 % – Laose, 55 % – Vietname, 50 % – Japonijoje. Didelių budistų bendruomenių yra Birmoje, Indijoje, Indonezijoje, Kinijoje, Korėjoje, Malaizijoje, Mongolijoje, Nepale. Pasaulinė budistų brolija įkurta 1950 Tailande, jos tikslas – skleisti budizmą ir vienyti budistus. Vakarų šalyse budizmas ėmė plisti nuo 1970.

Budizmas Lietuvoje

Pirmoji budistų bendruomenė (nelegali) Lietuvoje atsirado 1972–73. Budizmo idėjos (vadžrajanos krypties) buvo perimtos iš Buriatijos budistų. 1990 Kaune įkurta Kvan Um dzeno mokyklos budistinė bendruomenė (priklauso dzenbudizmo krypčiai), 1997 Šiauliuose ir Vilniuje – Budistų karma kagyu sąjunga (priklauso Tibeto budizmo krypčiai). Budistais save laiko 408 žmonės (2001).

901