delỹras (delirium; lot. kliedesys), viena sąmonės sutrikimo formų. Delyrui būdinga iliuzijos, haliucinacijos, kliedesiai, nepastovios emocijos, vietos ir laiko suvokimo praradimas. Dažniausias alkoholinės kilmės delyras (baltoji karštligė). Delyras kyla apsinuodijus, sergant infekcinėmis ligomis, po galvos smegenų traumos, dėl galvos kraujagyslių aterosklerozės. Prasideda staiga. Iš pradžių ligonis būna labai šnekus, bet kalba padrikai, nenusėdi vietoje, jam sunku užmigti, kankina košmariški sapnai. Nuotaika nepastovi: linksmumą keičia nerimas, nemotyvuota baimė. Vėliau jam atsiranda regos iliuzijų, dažnai fantastiškų (pareidolijų), kurias keičia ryškios regos, klausos (rečiau skonio) haliucinacijos. Į jas ligonis reaguoja kaip į tikrus įvykius: susijaudina, ginasi, puola, gali būti agresyvus, susižaloti, praranda orientaciją, jam visiškai sutrinka miegas. Iš pradžių ligonio sąmonė kartais pašviesėja, jis supranta savo būseną ir su juo galima susišnekėti. Retai pasitaiko sunki delyro forma, vadinamasis šnabždėjimo (musituojantis) delyras: ligonis visą laiką guli, kažką neaiškiai šnabžda, vapa pavienius skiemenis, žodžius, daro betikslius, nekoordinuotus judesius (grabinėja patalynę). Kilus profesiniam delyrui ligonis automatiškai kartoja jam įprastus darbo judesius, veiksmus (pvz., rankomis atlieka vairavimo judesius). Delyras trunka dažniausiai keletą dienų; praėjus delyrui ligonis būna nusilpęs, ne viską prisimena.

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką