diapáuzė (gr. diapausis – pertrauka, sustojimas), gyvūnų fiziologinės ramybės būsena, laikinas jų medžiagų apykaitos, vystymosi sulėtėjimas. Būdinga daugelio klasių gyvūnams, bet geriausiai ištirta vabzdžių ir žinduolių. Diapauzė dažniausiai yra organizmo prisitaikymas praleisti nepalankų vystymuisi periodą. Šiaurės kraštų gyvūnams diapauzė būdinga žiemos, karšto sauso klimato – vasaros metu. Diapauzės pradžią ir pabaigą reguliuoja hormonai, t. p. dienos ilgumas (fotoperiodizmas), aplinkos temperatūra ir drėgnis, maisto kiekis. Diapauzė gali trukti nuo kelių valandų iki kelerių metų, dažniausiai trunka kelis mėnesius. Skirtingų rūšių organizmų diapauzė suderinta su tam tikru gyvenimo ciklu: būdinga embrioniniu periodu žemesniesiems vėžiagyviams, skėriams, kai kuriems žinduoliams – graužikams, plėšriesiems (pvz., audinėms, sabalams) ir kitiems, lervos stadijos – daugeliui dvisparnių vabzdžių, pjūkleliams, lėliukės – drugiams, imago – uodams. Diapauzės metu gyvūnai, ypač vabzdžiai, erkės, būna atsparūs pesticidams, šalčiui ir kitiems nepalankiems veiksniams. Ta pati rūšis gali turėti kelias diapauzės formas – tai garantuoja geresnį suderinamumą tarp tos rūšies organizmų gyvenimo ciklo ir aplinkos sezoninių sąlygų kaitos.

2271