diatomtas (gr. diatomē – perskėlimas pusiau), silicitų grupės silpnai cementuota, labai poringa, lengva nuosėdinė uoliena. Susidaro iš sucementuotų titnagdumblių dvinarių opalinių kiautelių (60–95 % diatomito masės sudaro opalas). Baltas, šviesiai pilkas, gelsvas. Pasižymi absorbcinėmis ir izoliacinėmis savybėmis. Birus diatomitas vadinamas kizelgūru, infuzorine žeme (naudojamas technikoje). Naudojamas statybinių medžiagų, maisto, chemijos pramonėje.

Lietuvoje pakitusio diatomito (trepelio) rasta paleogeno sluoksniuose. Karbonatingo diatomito pasitaiko kvartero tarpledynmečių palaidotose ežerų nuosėdose.

-kizelgūras; -infuzorinė žemė

838