dichotòmija (gr. dicha – pusiau + tomē – pjovimas), logikoje – klasės skirstymas į du priešingus poklasius, kurių vienas yra skirstymo pagrindas. Klasė skirstoma į poklasius B ir ne B. Žymiausias dichotomijos pavyzdys yra Platono sąvokų esmės nustatymo metodas (sąvokos išskaidomos ir klasifikuojamos nuo aukštesnių iki aukščiausių).

314