didmennė káina, kaina, kuria didmeninės prekybos įmonės perka prekes iš gamintojo, parduoda jas mažmeninės prekybos įmonėms arba tiekia materialinius išteklius gamintojams. Didmeninės kainos paprastai nustatomos sutartimis tarp gamintojo ir didmenininko bei tarp didmenininko ir mažmenininko gyventojų vartojamoms prekėms arba tarp didmenininko ir kito gamintojo gamybinės paskirties produkcijai. Didmeniniam pardavimui prekės sukaupiamos jas perkant mažesnėmis kainomis, o mažmeninei prekybai ar tolesniam perdirbimui parduodamos didesnėmis. Kainų skirtumo pajamos padengia didmeninės prekybos išlaidas ir sudaro didmenininko pelną. Pagal tiekimo sutartyse numatytą kainų fiksavimo būdą didmeninės kainos gali būti nustatomos sutarties sudarymo datai, galiojimo laikotarpiui, įvykdymo momentui. Pirmuoju atveju didmeninės kainos vadinamos nekintamomis (fiksuotomis, stabiliomis, garantuotomis), nes jų dydis nesikeičia visą susitarimo laikotarpį ir nepriklauso nuo prekių pateikimo terminų bei sąlygų. Antruoju atveju vadinamos kintamomis (plaukiojančiomis, reguliuojamomis, lanksčiomis), nes jos gali būti peržiūrėtos, jei prekės rinkos kaina pateikimo momentu pasikeis. Į sutartį įrašoma išlyga, kad pateikimo metu rinkos kainai padidėjus ar sumažėjus atitinkamai keisis pateikiamos prekės didmeninė kaina. Trečiuoju atveju didmeninės kainos vadinamos slankiojančiomis. Jų ypatybė ta, kad pasirašius tiekimo sutartį fiksuojama bazinė kaina, kartu pateikiant išlygą apie išlaidų struktūrą. Jei prekių siuntos pateikimo momentu tos išlaidos bus pasikeitusios, didmeninė kaina bus perskaičiuojama kiekvienai siuntai atsižvelgiant į išlaidų pokyčius, įvykusius po sutarties pasirašymo. Atsižvelgdami į rinkos konjunktūrą ir gamintojai, ir didmenininkai taiko didmeninių kainų nuolaidas, priedus, naudoja lengvatines kainas.

mažmeninė kaina

1036