difereñciniai mutai, importo ar eksporto muitai, kurių normos (tarifai), taikomos tokioms pačioms prekėms, skiriasi priklausomai nuo įvairių veiksnių (pvz., sutartinių santykių tarp valstybių, prekių kilmės, metų laiko, taikomų lengvatų, tarifinių kvotų, prekybos apsaugos ir kitų tarifinio reguliavimo priemonių).

Diferencinių muitų taikymo tikslai

Diferenciniai muitai naudojami siekiant tam tikrų ekonominių tikslų. Importo diferenciniai muitai saugo šalies vidaus gamintojus nuo užsienio gamintojų konkurencijos, taikomi kaip atsakomoji priemonė prieš diskriminacinius kitų valstybių ar jų grupių veiksmus ar kaip antidempingo priemonė, kai nustatoma, kad į šalį importuojamų prekių eksporto kainos mažesnės už panašių prekių kainas eksportuojančiosios valstybės vidaus rinkoje. Taikant eksporto diferencinius muitus (daugiausia besivystančiose ir ekonomiškai silpnose šalyse) ribojamas kai kurių prekių (pvz., žaliavų) išvežimas iš šalies.

Lietuvoje

Lietuvoje muitai pradėti naudoti užsienio prekybos reguliavimui nuo 1993 06 15, įsigaliojus Muitų tarifų įstatymui. Muitų normos (tarifai) pradėtos diferencijuoti įsigaliojus Lietuvos sudarytoms laisvosios prekybos sutartims. Platesnė muitų diferenciacija įtvirtinta 1998 07 01 įsigaliojus naujam Muitų tarifų įstatymui, kuriuo nustatytos autonominės, konvencinės ir preferencinės importo muitų normos. Autonominės normos buvo taikomos tada, kai prekiaujama su valstybėmis ar jų grupėmis, kurioms Lietuva netaiko didžiausio palankumo statuso, konvencinės – kai prekiaujama taikant didžiausio palankumo statusą, o preferencinės – kai prekiaujama pagal laisvosios prekybos arba panašias sutartis. Šie pakeitimai padaryti rengiantis Lietuvos stojimui į Pasaulio prekybos organizaciją ir Europos Sąjungą.

Nuo 2004 05 01, Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, Lietuvoje taikomi Europos Sąjungos bendrajame muitų tarife nustatyti muitai ir kitos Europos Sąjungos tarifinio prekybos reguliavimo priemonės.

2687