difilobotriòzė (diphyllobothriosis), žmogaus ir gyvūnų kirmėlinė liga, kurią sukelia plonojoje žarnoje parazituojančios Diphyllobothrium genties kirmėlės, dažniausiai platusis (žuvinis) kaspinuotis (Diphyllobothrium latum). Su sergančio žmogaus arba gyvūno (šuns, katės) išmatomis kaspinuočio kiaušiniai arba atitrūkę kaspinuočio kūno nareliai, kuriuose yra kiaušinių, patenka į aplinką. Iš patekusių į gėlą vandenį kiaušinių per 3–5 savaites išsirita lervos (koracidijos), kuriomis apsikrečia vėžiagyviai ciklopai (vėžiagyvių organizme koracidija virsta procerkoidu), vėliau – ciklopais mintančios žuvys (jų organizme susiformuoja plerocerkoidai). Žmogus užsikrečia suvalgęs žalios arba nepakankamai iškeptos ar išvirtos žuvies, nepakankamai sūdytų ikrų, turinčių plerocerkoidų. Žmogaus žarnyne per 2–3 mėnesius užauga kaspinuotis, kuris gali ten gyventi daug metų. Jis yra 7–10 m ilgio, parazituoja prisisiurbęs prie žarnos gleivinės. Ligoniui skauda galvą, pilvą, jį pykina, jis netenka apetito, blogai miega, kartais prasideda mažakraujystė. Gydoma antihelmintiniais vaistais. Svarbu, kad sergančiųjų difilobotrioze žmonių ar gyvulių išmatos nepatektų į vandens telkinius.

2977