difrakcijos gardelė: d – gardelės periodas, L – lęšis, E – ekranas; skaičiai rodo spektro eilę

difrãkcijos gardẽlė, įtaisas optinio diapazono elektromagnetinės spinduliuotės spektrui sudaryti difrakcijos ir interferencijos būdu. Difrakcijos gardelė susideda iš labai daug tam tikra tvarka periodiškai išdėstytų rėžių (plyšių, griovelių ar iškilumų) plokščiame arba įgaubtame optiniame paviršiuje (paprastai tai skaidraus stiklo arba poliruoto metalo lakštas). Yra atspindžio ir skaidriosios difrakcijos gardelės. Difrakcijos gardelės rėžiai suskaido krintančios šviesos pluoštą į atskirus koherentinius pluoštus, kurie eidami pro, pvz., plokščios skaidriosios difrakcijos gardelės tarpus tarp rėžių difraguoja, interferuoja ir gaunamas šviesos spektras. Susidariusį spektrą nusako difrakcijos gardelės lygtis  = d(sin i + sin θ); čia d – atstumas tarp gardelės rėžių (difrakcijos gardelės periodas), i – šviesos kritimo kampas, θ – pagrindinio interferencijos maksimumo kryptis, priklausanti nuo bangos ilgio λ, sveikasis skaičius m – spektro eilė. Atspindžio difrakcijos gardelės rėžiai padaryti veidrodiniame (metalo) paviršiuje ir atstojamasis interferencinis vaizdas susidaro atsispindint šviesai nuo gardelės. Skaidriosiose difrakcijos gardelėse rėžiai padaryti skaidrioje stiklo plokštelėje ir interferencinis vaizdas susidaro pereinančioje šviesoje. Atspindžio metalinės difrakcijos gardelės (ešeletai) keičia į ją krintančios šviesos poliarizaciją. Įgaubtoji difrakcijos gardelė (paprastai sferinis veidrodinis paviršius su rėžiais) yra ne tik dispergavimo, bet ir fokusavimo sistema, tačiau jai būdingas astigmatizmas. Įgaubtoji holografinė difrakcijos gardelė šios ydos neturi. Difrakcijos gardelės kokybė labai priklauso nuo išsklaidytos šviesos stiprio, kurį lemia atskirų rėžių briaunų defektai, t. p. nevisiškai vienodas atstumas tarp rėžių (holografinėse fazinėse atspindžio gardelėse to nėra). Spektro rentgeno srityje kaip difrakcijos gardelė naudojami įvairūs monokristalai, kurių atomai ir molekulės, esantys kristalo gardelės mazguose, sudaro erdvinę difrakcijos gardelę. Difrakcijos gardelės pagrindiniai spektroskopiniai parametrai yra kampinė dispersija ir skiriamoji geba. Difrakcijos gardelės rėžių skaičius milimetrui: 3600–1200 mm–1 (ultravioletinės spinduliuotės difrakcijos gardelių), 1200–600 mm–1 (regimosios), 300–1 mm–1 (infraraudonosios). Difrakcijos gardelės naudojamos spektriniuose prietaisuose, specialaus rėžio profilio plokščiosios difrakcijos gardelės (ešeletai) t. p. naudojamos derinamojo dažnio lazerių rezonatoriuose (vietoj vieno veidrodžio).

1333