didžioji dilgėlė

dilgėl (Urtica), dilgėlinių (Urticaceae) šeimos augalų gentis. Žinoma apie 40 rūšių. Paplitusi Europoje, Azijoje, Šiaurės Amerikoje. Turi dilginamųjų plaukelių. Labiausiai paplitusi didžioji dilgėlė (Urtica dioica). 60–125 cm aukščio vaistinis augalas, turi šakniastiebius. Lapai priešiniai, pailgai kiaušiniški, dantyti. Žiedai žali, neryškūs, susitelkę viršutinių lapų pažastyse į varpas arba šluoteles. Vaisius – riešutėlis. Lapuose yra baltymų, aliejaus, vitaminų. Dilgėlių lapų užpilas vartojamas kraujavimui stabdyti, šlapimo išsiskyrimui skatinti. Plaukelių ląstelėse yra skruzdžių rūgšties, kuri ir dirgina odą. Jauni lapai valgomi. Gailioji dilgėlė (Urtica urens) – daržų ir kiemų piktžolė. Jos jaunais lapais lesinami paukščiai, šeriamos kiaulės. Kartais auginama kanapinė dilgėlė (Urtica cannabina) – pluoštinis augalas. Lietuvoje savaime auga didžioji ir gailioji dilgėlės.