dirglùmas, gyvos ląstelės ar gyvo organizmo gebėjimas reaguoti į aplinkos poveikius. Vienas svarbiausių gyvybės požymių. Sudirgintoje audinio ar organo vietoje paprastai vyksta elektrofiziologinė reakcija. Dėl šios srities ląstelių membranos joninės varžos pokyčio kinta membranos potencialas (bioelektriniai potencialai). Pakitę ląstelės elektriniai parametrai dažnai lemia jos tolesnę biocheminę reakciją į dirginimą. Vienaląsčiai organizmai reaguoja į dirgiklius visa protoplazma (euglenos – šviesą juntančiomis dėmelėmis), daugialąsčiai – visomis kūno ląstelėmis (augalai, kurių dirgliausios ląstelės yra ūglių ir šaknų viršūnėse) arba specialiomis juntamosiomis ląstelėmis – receptoriais (gyvūnai). Augalų dirglumas reiškiasi tropizmais ir nastijomis, bakterijų, žemesniųjų grybų, vienaląsčių ir daugialąsčių organizmų kai kurių ląstelių (leukocitų) dirglumas – taksiais, organizmų, turinčių nervų sistemą, dirglumas – refleksais. Dėl dirglumo visi gyvi organizmai palaiko nuolatinį ryšį su aplinka ir prie jos prisitaiko.

2271