minkštojo dirižablio schema: 1 – audeklinis korpusas, 2 – viršutinis ir apatinis stabilizatoriai, 3 – aerodinaminiai aukščio vairai, 4 – šoninis stabilizatorius, 5 – aerodinaminis posūkio vairas, 6 – virvės dirižabliui valdyti, 7 – pneumatiniai amortizatoriai, 8 – variklis, 9 – gondola, 10 – gondolos lynai, 11 – oro pripildytas balionas audekliniam korpusui išpūsti
Baptisteʼo Julesʼio Henri Jacquesʼo Giffard’o suprojektuoto dirižablio modelis (Londono Mokslo muziejus)
dirižablis
dirižãblis (pranc. dirigeable – valdomas), valdomas aerostatas su varikliu. Turi pailgą aptakų dujų (helio, vandenilio arba šilto oro) pripildytą korpusą, variklių sukamus oro sraigtus, varančius dirižablį 60–120 km/h greičiu, korpuso uodegoje įtaisytus stabilizatorius (nejudamas plokštumas) bei aerodinaminius vairus (judamas plokštumas) ir apačioje pritvirtintą gondolą su valdymo kabina, keleivių, įgulos, degalų ir įrenginių patalpomis. Varikliai su oro sraigtais pritaisyti prie korpuso arba gondolos. Dirižabliai būna standieji (korpusas metalinis), pusstandžiai (korpusas – metalinis karkasas, aptrauktas audeklu) ir minkštieji (korpusas iš audeklo). Pusstandžiai ir minkštieji formą išlaiko dėl dujų slėgio. Dirižablis gali manevruoti ore – kilti, kyboti ir vertikaliai leistis. Valdomas stabilizatoriais, aerodinaminiais vairais, keičiant variklių traukos kryptį bei aerodinaminę keliamąją jėgą.
Pirmąjį dirižablį 1852 pastatė Baptisteʼas Julesʼis Henri Jacquesʼas Giffard’as (Prancūzija). Dirižablio tūris buvo 2,5 tūkst. m3, oro sraigtą suko 2,2 kW galios garo mašina. Ferdinandas von Zeppelinas (Vokietija) 1900 sukonstravo standųjį karkasinį dirižablį (pirmojo dirižablio tūris 11,3 tūkst. m3, skridimo greitis 28 km/h). Per I pasaulinį karą dirižabliai buvo naudojami bombardavimui, žvalgybai, povandeninių laivų ir minų paieškai.