divos brandà, dirvos būsena, tinkamiausia dirbti, sėti arba sodinti. Būna fizinė ir biologinė. Fizinės brandos dirva nelimpa prie žemės ūkio padargų, gerai trupa. Tokia žemė būna, kai dirvos drėgmės kiekis sudaro 35–60 % lauko dirvožemio mažiausiojo drėgnumo (drėgmės kiekio, kuris dirvožemyje lieka pasišalinus gravitaciniam vandeniui). Nustatoma pagal grumstų viršūnių pabalimą arba pagal šių grumstų, metamų iš apie 1,5 m aukščio ant kieto paviršiaus, birumą. Šios brandos dirva pradedama dirbti. Lengva dirva fizinę brandą išlaiko būdama įvairaus drėgnumo. Tokią dirvą galima dirbti posausę ir drėgną. Sunki dirva fiziškai subręsta būdama drėgnesnė, bet džiūdama greit netenka fizinės brandos, todėl jai dirbti tinkamas laikas yra trumpas. Biologinės brandos dirva išlaiko pakankamai drėgmės ir yra šilta (apie 15 °C temperatūros). Joje palankios sąlygos mikroorganizmams veikti, kultūrinių augalų ir piktžolių sėkloms dygti. Ankstyvosios sėjos augalai (žirniai, pupos, avižos) sėjami (sodinami) į fizinės brandos dirvą, vėlyvosios (kukurūzai, grikiai, kai kurios daržovės) – į biologinės brandos dirvą. Dirvos biologinė branda prasideda vėliau už fizinę brandą.

229