dirvóžemio derlingùmas, dirvožemio geba aprūpinti augalus maisto medžiagomis, drėgme, suteikti jų šaknims pakankamai oro ir šilumos, sudaryti joms palankią neužterštą terpę augti ir plisti. Derlingumas – svarbiausia dirvožemio savybė, skirianti jį nuo uolienos. Dirvožemio derlingumas skirstomas į natūralųjį, dirbtinį, mišrųjį, potencialųjį ir efektyvųjį. Natūralusis (gamtinis) dirvožemio derlingumas susidaro dėl natūralios dirvodaros, be žmogaus veiklos. Derlingiausi yra stepių juodžemiai. Lietuvoje derlingiausi – priemolio rudžemiai, nederlingiausi – smėlžemiai. Dirbtinis (papildomas) dirvožemio derlingumas yra žmogaus veiklos padidintas derlingumas, pasiektas racionaliu ūkininkavimu, kryptingu natūralių dirvožemio savybių gerinimu. Mišrusis dirvožemio derlingumas – natūraliojo ir dirbtinio visuma. Potencialusis dirvožemio derlingumas rodo potencines galimybes gauti iš ploto vieneto didžiausią derlių, kai žmogus sukuria palankiausias sąlygas, efektyvusis (realusis, tikrasis) dirvožemio derlingumas – kaip panaudojamas dirvožemio potencialusis derlingumas. Potencialusis dirvožemio derlingumas yra didesnis už efektyvųjį ir keičiasi daug lėčiau. Didžiausias efektyvusis dirvožemio derlingumas pasiekiamas tuose plotuose, kur didelis natūralusis derlingumas. Pažangiai ūkininkaujant didelis efektyvusis dirvožemio derlingumas pasiekiamas ir tuose plotuose, kur natūralusis dirvožemio derlingumas yra menkas.

190