dirvožemio maisto medžiagos

dirvóžemio masto mẽdžiagos, dirvožemyje esantys cheminiai elementai, kuriuos augalai naudoja organinei masei kurti. Augalai cheminius elementus iš dirvožemio pasisavina jau ištirpusius vandenyje arba silpnose rūgštyse (augalų šaknų išskyrose); naudoja nevienodais kiekiais, todėl cheminiai elementai skirstomi į makroelementus (azotas, fosforas, kalis, kalcis, magnis, geležis, siera, silicis) ir mikroelementus (manganas, varis, boras, cinkas, stroncis, molibdenas). Makroelementai augalo organinėje masėje sudaro nuo kelių šimtųjų iki kelių, mikroelementai – nuo milijonųjų iki šimtųjų augalo masės procento dalių. Dirvožemio maisto medžiagų gausumą ir augalų apsirūpinimą jomis lemia dirvožemio struktūra, granuliometrinė, cheminė, mikrobiologinė sudėtis, dirvožemio drėgmės, oro ir temperatūros režimas. Visi šie veiksniai skatina dirvožemyje vykstančius cheminius ir biologinius procesus, kurie keičia dirvožemio maisto medžiagų kiekį. Dirvožemyje nuolat vyksta priešingi procesai: mobilizacijos (maisto medžiagų judrumo padidėjimas, jų kaupimas) ir imobilizacijos (maisto medžiagų jungimasis į augalų nepasisavinamus sudėtingus junginius). Šių procesų santykis lemia dirvožemio maisto medžiagų kiekį. Jų kiekį t. p. lemia žmogaus gamybinė veikla – žemės dirbimas, tręšimas, auginamų augalų rūšys ir derlius. Dirvožemio maisto medžiagų kitimas per tam tikrą laiką vadinamas dirvožemio maisto medžiagų balansu. Dirvožemis maisto medžiagų praranda su augalų derliumi, be to, medžiagas išplauna vanduo, jos pasišalina su dujomis (neigiama balanso dalis). Į dirvožemį jos patenka su trąšomis, augalų sėklomis, krituliais (teigiama balanso dalis).

841

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką