dirvóžemio sudėts, kiekinė santykinė dirvožemio komponentų išraiška procentais jo masės arba tūrio vienete. Dirvožemio sudėtis būna fazinė, agregatinė, mikroagregatinė, granuliometrinė, mineralinė ir cheminė. Fazinėje dirvožemio sudėtyje skiriamos kietoji, skystoji, dujinė ir gyvoji fazės. Kietoji fazė yra pirminiai ir antriniai mineralai su augalų irimo liekanomis, skystoji – dirvožemio poras užpildanti drėgmė, dirvožemio tirpalas, dujinė – dirvožemio oras, gyvoji – visi dirvožemyje esantys organizmai (bakterijos, aktinomicetai, dumbliai, kirmėlės, augalų šaknys). Agregatinė dirvožemio sudėtis – santykinis įvairaus dydžio ir formos trupinėlių (agregatų; didesnių kaip 0,25 mm) kiekis, mikroagregatinė dirvožemio sudėtis – trupinėlių (mažesnių kaip 0,25 mm) kiekis sauso dirvožemio masės vienete. Granuliometrinė dirvožemio sudėtis yra santykinis skirtingo dydžio dalelių kiekis sauso dirvožemio ar dirvodarinės uolienos masės vienete. Pagal kilmę jos būna mineralinės, organinės ir organinės mineralinės. Granuliometrinė dirvožemio sudėtis turi įtakos dirvodarai, drėgmės, oro ir šilumos režimui, derlingumui. Mineralinė dirvožemio sudėtis yra dirvožemio masės vienete esančių mineralų santykinis kiekis. Dirvožemyje yra pirminių (iš suirusių uolienų) ir antrinių (susidarę iš pirminių) mineralų. Dirvožemio derlingumui labai svarbūs antriniai molio mineralai – kaolinitai, smektitai, vermikulitai, chloritai. Cheminė dirvožemio sudėtis yra jo masės vienete esančių cheminių elementų santykinis kiekis. Dirvožemyje įvairių junginių forma randami beveik visi Žemės plutos cheminiai elementai. Daugiausia yra deguonies, silicio, aliuminio, geležies.

190