elèktros srov, kryptinis krūvininkų judėjimas. Pagal judėjimą sukeliančias priežastis skiriama: laidumo srovė (krūvininkų judėjimą sukelia elektrinis laukas), konvekcinė srovė (sukelia neelektrinės jėgos), slinkties srovė (ją sukelia elektrinio srauto tankio kitimas nelaidžioje terpėje). Jei metale ar elektrolite sužadinamas elektrinis laukas, jis veikia tos medžiagos krūvininkus ir jie ima kryptingai judėti – atsiranda elektros srovė. Teigiamieji krūvininkai juda lauko kryptimi, neigiamieji – prieš lauko kryptį. Elektros srovės kryptis sutampa su teigiamųjų krūvininkų judėjimo kryptimi. Svarbiausia elektros srovės charakteristika yra elektros srovės stipris (elektrotechnikoje vadinamas tiesiog srove). Tai skaliarinis dydis I, kuris lygus elektros krūviui dq, pratekančiam pro laidininko skerspjūvį per laiko vienetą I  = d q d t `=` {nitalic{d}q} over {nitalic{d}t} . Elektros srovės stiprio SI vienetas – amperas. Elektros srovės pasiskirstymą laidininko skerspjūvyje apibūdina elektros srovės tankio vektorius J, kurio kryptis sutampa su elektros srovės kryptimi, o skaitinė vertė J = dI/dS; čia dI – elektros srovė pro srovei statmeno paviršiaus plotą dS. Jei srovės kryptis ir tankis per laiką nesikeičia, elektros srovė vadinama nuolatine srove, jei kryptis ir stipris periodiškai keičiasi – kintamąja srove.