Omejadų mečetė Damaske (705–715)

Sultono Chasano mečetės Kaire interjeras (1356–63)

Ulug Bego (kairėje, 1420), Šir Daro (centre, 1636) ir Tillja Kari (dešinėje, 1660) medresės Samarkande

islãmo architektūrà vyravo islamo mene. Išliko apie 30 000 islamo architektūros paminklų: mečečių, minaretų, medresių, mauzoliejų, karavansarajų, ligoninių, alkazarų, daugiakupolių turgaus statinių, tvirtovių, pirčių, bibliotekų, observatorijų, tiltų, drėkinimo įrenginių. Iš pradžių islamo menas plito arabų sukurtame Kalifate. Miestus (Damaskas, Samarra, Bagdadas, al Fustatas) supo gynybinės sienos ir citadelės, erdviose taisyklingo plano aikštėse pastatyta sakralinių ir visuomeninių pastatų, gyvenamųjų namų. Statyta iš molio, plytų, akmens. Mečečių ir mauzoliejų statybai pritaikytas iš Sasanidų perimtas centriškojo plano kubinis pastatas su elipsiniu kupolu. Statytos dvejopos mečetės: apjuostos aklinomis sienomis, viduje su erdviu, atviromis galerijomis apjuostu kiemu, vienoje kiemo pusėje įrengta maldos sale (charamu) su kolonomis (Omejadų mečetė Damaske, 705–715, Didžioji mečetė Kordoboje, 785, perstatyta 14–16 a., dabar katedra, Ibn Tuluno mečetė Kaire, 876–879), retesnės – centriškojo plano mečetės, statytos pagal Šv. Sofijos soboro Stambule pavyzdį (Kubat as Sachros mečetė Jeruzalėje, 7 a., Siuleimanijės mečetė Stambule, 1557, architektas Sinanas). Mečetes puošė stačiakampiai portalai, aivanai, keturkampiai, daugiakampiai arba apvalūs, į viršų smailėjantys minaretai. Mauzoliejai įvairių formų, dažnai panašūs į mečetes; kartais jie sudarydavo ištisus nekropolius (Registano, Šachi Zindos, 14 a.–15 a. 1 pusė, abu Samarkande). Gyvenamieji pastatai dažniausiai su plokščiais stogais, mažais langais, į gatvės pusę aklinomis sienomis, patalpos grupuotos aplink 1–2 vidinius kiemus. Mauzoliejams, šventykloms ir rūmų kompleksams būdinga skliautinė konstrukcija, pleištinės, pasaginės ir daugialapės arkos, laibos kolonos, įvairių formų kupolai ir nišos, mukarnas. Islamo meno pastatai buvo dekoruojami įvairių spalvų marmuro mozaika, pusbrangių juvelyrinių akmenų inkrustacija, medžio reljefais, akmens, stiuko, glazūruotų fajanso plytelių (iš pradžių vienspalvių, nuo 12 a. – spalvotų), profiliuotų plytų dekoru.

Islamo architektūroje vyravęs stilius atskirose šalyse įgavo savitų bruožų. Vidurinės Azijos šventyklų kompleksai dažnai dideli, sudėtingų planų, spalvingai dekoruotais fasadais. Čia formavosi sudėtingo plano mečetės su keliais aivanais tipas (Bibi Hanim mečetė Samarkande, 1399–1404, Kok Gumbezo mečetė Karši, 16 a. pabaiga); šis planas taikytas ir medresėms, karavansarajams. Turkijoje dažnesnės centriškojo plano mečetės (Bajazito II Teisingojo mečetė Stambule, 16 a. pradžia). Ispanijoje susiklostė labai įmantri reprezentacinė architektūra (Alhambra, 13–14 a.), Indijoje islamo architektūrai būdinga ir vietinio meno puošybos elementai (Tadž Mahalio mauzoliejus Agroje, 17 a.). 18–19 a. islamo architektūra konservatyvi, plėtotos tradicinės pastatų (rūmų, mečečių, minaretų ir kitos) formos.

2972

islamo menas

islamo menas

islamo dailė