Arany János (Janošas Ãranis) 1817 03 02Nagyszalonta 1882 10 22Budapeštas, vengrų poetas.
Žymiausiame kūrinyje – epinių poemų trilogijoje Toldis (1846), Toldžio meilė (Toldi szerelme 1879), Toldžio vakaras (Toldi estéje 1854) – vargana dabartis gretinama su garbinga vengrų tautos praeitimi; pagrindinio herojaus karžygio Miklošo Toldžio paveikslas sukurtas remiantis legendomis ir herojinėmis sakmėmis. Hegzametru parašytoje satyroje Prarasta konstitucija (Az elveszett alkotmány 1845) išjuokiami provincijos politikieriai. Nebaigtos poemų trilogijos pirmojoje dalyje Budos mirtis (Buda halála 1863) vaizduojama hunų karaliaus Atilos ir jo brolio Budos kova dėl sosto. Dar parašė istorinių baladžių, eilėraščių, poetikos veikalų. Jo kūryba turėjo įtakos vengrų tautinei savimonei.
Jánoso Arany portretas (dailininkas M. Barabásas, aliejus, 1884, Vengrijos mokslų akademija Budapešte)
891