jogačarà (skr. yogācāra – jogos praktika), mahajanos krypties budizmo filosofinė mokykla. Kilo Indijoje 4–5 a., pradininkais laikomi broliai Asanga ir Vasubandhu. Jogačara dar vadinama čitamatra (mokymu apie sąmonę), vidžnianavada (sąmonės teorija). Mokymas skirtas jogos praktikos metodologijai, sąmonės reiškiniams klasifikuoti, suvokimo procesui aprašyti, keliama meditacijos praktikos svarba. Jogačaros filosofija yra praktinė sąmonės fenomenologija, jos pagrindinis tikslas – sąmonės iš(si)valymas nuo negatyvių dharmų, formuojančių sąmonės prieraišumą prie fenomenų pasaulio. Jogačarams išorinis pasaulis yra sąmonės projekcija. Sąmonė kuria pasaulio fenomenus ir prie jų prisiriša. Siekiama atskleisti šio prisirišimo esmę, kad būtų galima išsilaisvinti, t. p. apibrėžti sąmonės funkcionavimą ir būdus, kaip ją išvalyti. Siddharthos Gautamos pamokymų trečią ciklą, skirtą sąmonės teorijai, jogačarai laiko galutine ir aukščiausia tiesa, savo mokymo pagrindu. Abhidharmoje pateikiamas sąmonės tradicinis klasifikavimas į 6 tipus (suvokimo sąmonę ir juslumo, t. y. regėjimo, klausos, lytėjimo, uoslės, skonio, sąmonių tipus), prie jų jogačarai priskiria užterštą sąmonę (klištamanovidžnaną), kuri susisieja su išorinio pasaulio reiškiniais, ir sąmonę saugyklą (alaja vidžnaną) – pagrindinę sąmonę kontinuumą, kurioje saugomi visi psichinės patirties elementai (vasana) iš praėjusių gyvenimų. Remiantis teorija apie sąmonę saugyklą, kuri pagrįsta siekiu atrasti ir apibrėžti pastovų elementą psichiniame žmogaus gyvenime, aiškinama reinkarnacija. Mokymas apie sąmonės 8 tipus susijęs su mokymu apie realybės, arba pažinimo, 3 pakopas (realybė ir jos pažinimas suvokiami kaip tapatūs). Pirmoji realybės pakopa (parakalpita) yra kasdienybė, kuri egzistuoja kaip nepriklausomi pažinimo subjektai ir objektai. Anot jogačarų, parakalpita yra sukurta sąmonės, todėl laikoma iliuzija. Antroji realybės pakopa (paratantra) yra toks realybės suvokimas, kai stebėtojas suvokia, kad visi fenomenai egzistuoja tik susiję vienas su kitu – reiškinys įgyja savo esmę tik deriniuose su kitais reiškiniais. Trečioji realybės pakopa (paranišpana) yra tikra realybė, arba tikras pažinimas; tai nedualistinis pasaulio, kaip tuštumos, suvokimas. Svarbiausi tekstai, kuriuos, pagal legendą, perdavė bodhisatva Maitrėja (ateities buda) savo mokiniui Asangai, yra traktatai Madhjantavibhaga (Vidurio atradimas tarp dviejų kraštutinumų), Jogačarabhumišastra (Traktatas apie jogos pakopas), Mahajanasūtralankara (Papuošalas iš mahajanos sūtrų), Abhisamajalankara (Aukščiausios realizacijos papuošalas), Utaratantra (Aukščiausioji tantra). Asangai priskiriami traktatai Abhidharmasamučaja (Abhidharmos pagrindai) ir Mahajanasamgraha (Mahajanos kompendiumas), Vasubandhu – Vimšatika (Dvidešimt eilių) ir Trimšika (Trisdešimt eilių).

6 a. jogačaros mokykloje susiformavo epistemologinė kryptis. Jos atstovai (Dignaga, Dharmakirti, Dharmatara, Ratnakirti) daugiau dėmesio skyrė logikai ir pažinimo teorijai. Jogačaros mokymas turėjo įtakos susiklostyti skirtingoms budistinėms mokykloms Kinijoje (čan, huajan) ir Japonijoje (dzen).

2213

čitamatra; vidžnianavada