jonėniškasis orderis

jonėniškasis orderis: 1 – bazė, 2 – kolona su kaneliūromis, 3 – voliuta, 4 – kimatijas, 5 – architravas, 6 – astragalas, 7 – frizas, 8 – karnizas

jonniškasis òrderis, architektūrinio orderio rūšis, susiformavusi 7 a. pr. Kr. Jonijoje. Nuo dorėniškojo orderio skiriasi grakštesnėmis proporcijomis ir puošnesnėmis formomis. Jonėniškojo orderio bazė profiliuota, kolonos liemuo šiek tiek išgaubtas (su entaze), su 24 kaneliūromis, kapitelis puoštas dviem spiralėmis ir kimatijo ornamentu. Antablementą sudaro profiliuotas architravas, lygus arba reljefais puoštas frizas ir profiliuotas karnizas. Antablementą kartais puošia kimatijo ir astragalo juostos. Pagal bazių ir kapitelių proporcijas, ornamentiką skiriamas antikinis, Mažosios Azijos, helenistinis jonėniškasis orderis; senovės romėnų modifikuotas šis itin paplito renesanso, klasicizmo ir neoklasicizmo architektūroje. Išlikę žymiausi jonėniškojo orderio paminklai: Nikės šventykla (420 pr. Kr.) ir Erechtėjonas (421–406 pr. Kr.) Atėnų Akropolyje, Pergamo Dzeuso altorius (197–159 pr. Kr.).

2161