kalbõs dãlys, bendriausios gramatinės kategorijos, pagal kurias žodžiai skiriami į tipus remiantis jų morfologinėmis, sintaksinėmis ir semantinėmis savybėmis. Skirstymą pagrindė graikų filosofai, daugiausia Platonas, Aristotelis ir stoikai. Jų sistemą patobulinę Aleksandrijos filologai sukūrė tebenaudojamą (šiek tiek pakeistą) 9 kalbos dalių sistemą: vardažodis, įvardis, veiksmažodis, prieveiksmis, dalyvis, jungtukas, prielinksnis, jaustukas, artikelis. Romėnų gramatikai skyrė tas pačias kalbos dalis, tik be artikelio. Būdvardžius nuo daiktavardžių pradėta skirti 18 amžiuje. Dar skiriami skaitvardžiai, atskira kalbos dalimi nebelaikomi dalyviai.

Kalbos dalys buvo suvokiamos kaip mąstymo kategorijos ir griežtai neskirtos nuo sakinio dalių (pvz., vardažodis ir veiksnys, veiksmažodis ir tarinys). Vėliau imta atsižvelgti į formos (kaitybos) skirtumus. Šiuolaikinėje kalbotyroje kalbos dalys dažniausiai skiriamos pagal morfologines savybes ir gebėjimą užimti tam tikras pozicijas sintaksinėse konstrukcijose. Sintaksiškai jos sudaro bendresnę ir elementaresnę kategoriją nei sakinio dalys; šias sudaro keletas žodžių ir jos apibrėžiamos pagal sakinyje žodžių atliekamas sintaksines (iš dalies ir semantines) funkscijas. Daugelis kalbininkų neigia galimybę skirti kalbos dalis pagal reikšmes – veiksmą reiškia ne tik veiksmažodžiai (važiuoti), bet ir daiktavardžiai (važiavimas). Vis dėlto kognityviosios pakraipos kalbininkai kalbos dalims priskiria prototipines reikšmes. Skiriamos kalbos dalys, kurios sudaro atviras (jų skaičius papildomas naujais dariniais, pvz., daiktavardžiai, veiksmažodžiai) ir uždaras (pvz., prielinksniai, jungtukai, skaitvardžiai) klases. Tipologiniai tyrimai rodo, kad indoeuropiečių kalbų pagrindu suskirstytų kalbos dalių daugelis skirtumų nėra universalūs, pvz., abejotina, ar visose kalbose galima skirti būdvardžių kategoriją, nors kai kurie skirtumai, ypač vardažodžių ir veiksmažodžių, dažniausiai laikomi universaliais.

Lietuvių kalbos gramatikoje, be minėtų kalbos dalių, dar yra ištiktukai (kitose kalbose priskiriami prie jaustukų) ir dalelytės; kadaise šiuo terminu vadintos visos nekaitomos kalbos dalys – prielinksniai, jungtukai ir kita, dabar kai kurių kalbų gramatikose dalelytės žymi žodžių ir sakinių tekstinę sąsają pabrėžiančius žodžius, kitų – neskiriamos nuo prieveiksmių.

481