kaneliros (pranc. cannelure < gr. kanna – nendrė), negilūs lygiagretūs, dažniausiai vertikalūs grioveliai ant kolonos, puskolonės ar piliastro liemens. Kuria grakštumo, lengvumo įspūdį, išraiškingus šešėlius. Dorėniškajai kolonai dažniausiai būdinga 18–20 aštria briauna sujungtų kaneliūrų, jonėniškajai ir korintiškajai – 24 lygiomis juostelėmis atskirtų kaneliūrų. Helenizmo ir vidurinių amžių architektūroje plito įvijos kaneliūros. Taikytos antikos, Renesanso, klasicizmo, istorizmo architektūroje; t. p. baldų puošyboje.

1577