karnzas (vok. Karnies < gr. korōnis – užbaigimas), horizontali iškili (būna įvairaus pločio ir profilio) atbraila statinio fasade arba interjere. Apsaugo sieną nuo lietaus, ją puošia. Būna vainikuojamasis (platus, juosia sienos viršų), tarpinis (siauresnis, skaido sieną į tarpsnius) ir cokolinis (riboja cokolį arba cokolinį aukštą) karnizas. Nedideli karnizai naudojami durų, langų, palangių, krosnių puošyboje. Buvo seniausiuose statiniuose, ypač paplito antikinėje architektūroje. Vidurinių amžių pastatų karnizai paprasti, mažai išsikišę. Renesanso ir klasicizmo architektūroje naudotas antikinės formos karnizas (karnizas). Barokiniai karnizai ypač sudėtingi: profiliuoti, išlankstyti, nutrūkstantys.

2271