koronavrusai (lot. corona – karūna + virusai), didelė grupė virusų, kurie priklauso Nidavirales būrio Coronaviridae šeimai, Orthocoronovirinae pošeimiui. Koronavirusai perduodami oro lašiniu būdu, infekuoja žinduolius, paukščius, kai kurie ir žmogų.

Biologija

Koronavirusai turi apvalkalą, kurį formuoja viruso baltymai ir šeimininko ląstelių membranos lipidai. Jų genomą sudaro viena teigiamos orientacijos ribonukleorūgšties (RNR) grandinė (t. y. ši RNR gali būti tiesiogiai panaudojama kaip informacinė RNR viruso baltymų biosintezei užkrėstoje ląstelėje). Koronavirusų genomas yra didžiausias tarp visų žinomų RNR virusų, jį sudaro nuo 26 iki 32 kilobazių. Genomas koduoja struktūrinius baltymus: S (paviršiaus glikoproteiną), E (apvalkalo), M (matrikso) ir N (nukleokapsidės) baltymus, t. p. du viruso replikacijai svarbius baltymus: replikazę (nuo RNR priklausomą RNR polimerazę) ir proteazę.

ARRS (MERS) koronaviruso molekulinis modelis

Stebint elektroniniu mikroskopu koronavirusai primena karališką karūną, iš to kilo jų pavadinimas. Tokią būdingą struktūrą formuoja S baltymas, kuris nulemia koronaviruso patekimą į ląstelę ir jo tropizmą (sugebėjimą infekuoti tam tikrus šeimininkus). Per S baltymą koronavirusas jungiasi prie ląstelėje esančio receptoriaus – angiotenziną konvertuojančio fermento (ACE2) – ir tuo būdu patenka į ląstelę. Virusui patekus į ląstelę, apvalkalas yra pašalinamas, viruso RNR patenka į citoplazmą ir prisijungia prie ribosomų – jose prasideda virusinių baltymų biosintezė. Pirmiausia sintetinama replikazė, ji padaugina viruso RNR. Tada sintetinamas vienas ilgas baltymas (polibaltymas), kurį sudaro visi viruso struktūriniai baltymai. Viruso proteazė suskaido polibaltymą į atskirus viruso baltymus.

Kilmė

Koronavirusai buvo atrasti apie 1960. Jie skirstomi į keturias gentis – alfa, beta, delta, gama koronavirusus. Žmogaus koronavirusai – SŪRS (sunkaus ūmaus respiracinio sindromo), arba SARS (angl. Severe acute respiratory syndrome), koronavirusas, ARRS (Artimųjų Rytų respiracinio sindromo), arba MERS (angl. Middle East respiratory syndrome), koronavirusas ir naujasis 2019 koronavirusas – priklauso beta koronavirusų genčiai. Molekuliniai virusų evoliucijos tyrimai rodo, kad koronavirusai galėjo atsirasti maždaug prieš 10 000 metų. Jų pirmieji šeimininkai galėjo būti paukščiai ir šikšnosparniai. ARRS koronavirusas yra kilęs iš šikšnosparnių koronavirusų, bet nuo jų atsiskyrė prieš kelis šimtus metų. SŪRS koronavirusas t. p. evoliucionavo kartu su šikšnosparniais, bet 1986 atsiskyrė nuo šikšnosparnių koronaviruso.

naujojo 2019 koronaviruso (SŪRS‑CoV‑2, arba SARS‑CoV‑2, 2019‑nCoV) molekulinis modelis

774

-koronavirusas

žmogaus koronavirusai

gyvūnų koronavirusai

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką