kòsminė stots, erdvėlaivis arba keli sujungti erdvėlaiviai, tam tikra orbita skriejantys aplink Žemę ar kitą kosminį objektą ir atliekantys tyrimus. Būna pilotuojama ir bepilotė (valdoma automatiškai). Pilotuojamoji kosminė stotis skrieja aplink Žemę, bepilotė dažniausiai naudojama kitoms planetoms tirti, t. p. kaip erdvėlaivių tarpplanetinių skrydžių tarpinė bazė. Kosminė stotis skrieja orbita, kurios aukštis 200–500 km. Kosminės stoties masė, veikimo trukmė, joje dirbančių kosmonautų skaičius priklauso nuo paskirties. Surenkama Žemėje ar orbitoje. Žemėje sukomplektuotą ir paruoštą skrydžiui kosminę stotį (masė iki keliasdešimties tonų) į orbitą iškelia viena nešančioji raketa. Orbitoje surenkamų kosminių stočių dalys (erdvėlaiviai, moduliai, įranga) iškeliamos keliomis nešančiomis raketomis ir sujungiamos orbitoje (masė iki 500 t). Kosminė stotis turi jungtis transportiniams erdvėlaiviams, apsaugą nuo jonizuojančiosios spinduliuotės, meteoritų ir kitų pašalinių kūnų. Kosminės stotys nuolat prižiūrimos, į jas transportiniais erdvėlaiviais atskraidinamas maistas, vanduo, mokslinė įranga, keičiama įgula. Pilotuojamoje kosminėje stotyje darbui ir poilsiui sudaromos Žemės sąlygos. Gyvybingumo palaikymo sistema palaiko kosmonautų darbingumą. Kosminės stoties idėją 20 amžiaus pradžioje iškėlė K. Ciolkovskis. Jo siūloma kosminė stotis buvo sukamo rato (dirbtinei gravitacijai sudaryti) pavidalo. Pirmoji SSRS kosminė stotis Saliut 1 pakilo 1971 04 19. Pirmoji stambesnė kosminė stotis Skylab (Jungtinės Amerikos Valstijos) iš dalies sumontuota orbitoje ir skriejo aplink Žemę 1973–79. Turėjo jungtis kitiems erdvėlaiviams prisijungti, šliuzavimo kamerą astronautams išeiti į kosmosą. Joje dirbo trys įgulos po 3 astronautus atitinkamai 28, 59 ir 84 dienas. Saliut 6 (SSRS) 1977–82 dirbo 5 ilgalaikės (nuo 23 iki 435 parų) ir 11 trumpalaikių įgulų. Nuo 1986 3641 dieną funkcionavo kosminė storis Mir, prie kurios pagrindinio modulio (analogiško Saliut) 6 jungtimis laipsniškai primontuoti kiti moduliai: astrofizikos modulis Kvant 1, Kvant 2 (kosmonautų gyvenimo sąlygoms pagerinti), Kristal (technologijų ir mikrogravitacijos tyrimams), Spektr (geofizikos su manipuliatoriumi Pelikan), Priroda (Žemei ir kosmosui tirti), Atlantis (su Jungtinių Amerikos Valstijų astronautais). 1986 du kosmonautai erdvėlaiviu Sojuz T 15 perskriejo iš Mir į Saliut 7 ir padirbėję grįžo atgal įvykdę pirmąją kosminę kelionę tarp kosminių stočių. Nuo 1998 kosmose skrieja Tarptautinė kosminė stotis. 1998–2018 jai primontuota bent 11 modulių. 1989 paleistas erdvėlaivis Galileo, nuskriejęs 630 mln. kilometrų, 1995–2003 apskriejo 35 kartus Jupiterį, nuleido zondą ir tyrė palydovus Ganimedą ir Ijo. 1998 iškelta kosminė stotis Deep Space 1. Tai pirmasis erdvėlaivių, planuojamų paleisti pagal specialią Naujojo tūkstantmečio programą. Svarbiausia nauja technologija – joninis variklis, naudojantis ksenono dujas. Deep Space, keisdamas orbitas joninių variklių dėka, tiria kometas ir asteroidus. Automatinė kosminė stotis Mars Odyssey nuo 2001 skrieja aplink Marsą 400 km aukštyje 2 h periodu. Kosminės stoties atliekamus tyrimus galima suskirstyti į šias pagrindines grupes: medicininiai ir biologiniai tyrimai, biotechnologiniai eksperimentai; geofizikiniai Žemės tyrimai; naudingųjų išteklių žvalgyba iš kosmoso; medžiagų tyrimai, naujų technologijų bandymai; kosminių spindulių tyrimai; kosminės energijos sistemų kūrimas ir bandymai; tyrimai pagal užsakymus (pvz., farmaciniai tyrimai), t. p. vykdomi švietimo ir humanitariniai projektai.