kosulỹs, organizmo refleksinis atsakas į kvėpavimo takų arba kvėpavimo centro dirginimą – staigus, triukšmingas oro išsiveržimas iš plaučių. Giliai įkvepiama, kvėpavimo raumenys įsitempia, susitraukia (suspaudžiama krūtinės ląsta) ir plaučiuose esantis oras smarkiu gūsiu išsiveržia pro burną. Šis refleksas padeda kvėpavimo takams apsivalyti nuo svetimkūnių (dulkių, maisto), sekreto, bakterijų, virusų – tai nevalingas kosulys. Skiriamas sausas, dažnai paviršutiniškas, lojantis arba spazminis kosulys, kai neatkosima sekreto, arba drėgnas kosulys, kai viršutiniuose kvėpavimo takuose susikaupę skrepliai atkosimi į nosiaryklę, žmogus juos išspjauna arba nuryja. Kosulys gali atsirasti tik dieną, tik naktį ar ryte, arba reikštis su pertraukomis visą parą. Dieninis (paros) kosulys būdingas peršalimo ligoms (slogai, faringitui, tracheitui, bronchitui), bakterinėms kvėpavimo takų infekcijoms (sinusitui, bronchitui, plaučių uždegimui, tuberkuliozei), kitoms ligoms (sarkoidozei, pleuritui). Šaltas oras, fizinis krūvis, aerozoliai, tabako dūmai gali kosulį sunkinti, sukelti jo priepuolį. Peršalimo ligų sukeltam kosuliui būdingas kintantis pobūdis (sausas kosulys tampa drėgnu arba, jei nuo ligos pradžios būna drėgnas, tuomet iš pradžių atsikosėti būna sunkiau, vėliau – lengviau, sveikstant kosima rečiau). Lojantis kosulys dažniausia būna sergant laringitu, tracheitu, epiglotitu. Spazminiam (obstrukciniam) kosuliui būdingas specifinis švokščiantis garsas orui veržiantis iš plaučių. Toks kosulys būdingas sergant bronchiolitu, plaučių uždegimu, obstrukciniu bronchitu, bronchine astma, lėtine obstrukcine plaučių liga, į apatinius kvėpavimo takus patekus svetimkūniui. Naktinis, rytinis kosulys būna sergant kvėpavimo takų, ypač viršutinių, infekcine liga (sloga, sinusitu): gulint iš nosies ir prienosinių ančių išsiskiriantis sekretas tvenkiasi nosiaryklėje, dirgina jos gleivinę ir sukelia kosulį (vadinamasis užnosinio lašo sindromas). Dieną sekretas pamažu teka žemyn užpakaline nosiaryklės sienele, ligonis atsikrenkščia ir praryja jį, todėl kosti mažiau. Sergant bronchine astma skatinti naktinį kosulį gali dėl autonominės (vegetacinės) nervų sistemos ypatumų naktį padidėjantis kvėpavimo takų jaudrumas. Naktį sustiprėja ir gastroezofaginio refliukso ligos sukeltas kosulys – gulint skrandžio sultys lengviau iš skrandžio patenka į stemplę, ryklę, ją dirgina, todėl kosima. Drėgnas kosulys su gausiu skrepliavimu būna sergantbronchektazine liga, cistine fibroze. Vokaliniam tikui (psichogeniniam kosuliui) būdinga pavieniai kosčiojimai, krenkštimai, kosulys būna vadinamasis gerklinis, sausas, dažnai labai garsus, panašus į kiauksėjimą, ligonis niekada nekosti naktį, taip pat sutelkęs dėmesį į kokį nors objektą, valgydamas. Kosulys būna esant navikui, vartojant kai kuriuos kraujospūdį mažinančius vaistus. Gydoma pagrindinė liga, šalinama kosulį sukėlusi priežastis. Simptominiam gydymui skiriami atsikosėjimą skatinantys ar kosulį slopinantys, bronchus plečiantys vaistai.