a – atlantinė lašiša, b – karališkoji lašiša, c – keta, d – kuprė, e – raudonoji lašiša

laššos, lašišinių (Salmonidae) šeimos praeivės žuvys. Paplitusios Atlanto, Ramiojo vandenyno šiaurinėse akvatorijose, Azovo, Juodosios, Kaspijos jūrų baseinuose. Neršia upėse, rečiau pratakiuose šaltavandeniuose ežeruose. Veisimosi metu kinta kūno spalva ar forma, užsiriečia žiomenys. Daugumos rūšių Ramiojo vandenyno lašišos (Oncorchynchus) po neršto žūva. Jaunikliai upėse gyvena 1–3 m., paskui migruoja į jūrą. Kai kurių rūšių lašišų (pvz., Salmo genties) dalis patinų pasilieka gyventi upėse, užauga iki 10 cm ilgio, subręsta ir neršia. Lašišos minta bestuburiais ir smulkiomis žuvimis. Svarbus verslo objektas, kasmet Pasauliniame vandenyne sugaunama 700–800 tūkst. t (1,3 % visų sugaunamų žuvų). Svarbiausios rūšys: Ramiojo vandenyno baseine – kuprė, keta, raudonoji lašiša, arba nerka, karališkoji lašiša, arba čaviča (Oncorchynchus tschawytscha), didžioji lašiša (Oncorchynchus kisutch), japoninė lašiša (Oncorchynchus masu), raudongalvė lašiša (Parasalmo clarci, Salmo clarci); Atlanto baseine – atlantinė lašiša (Salmo salar), šlakiai (Salmo trutta), lenokas (Brachymystach lenok) ir upinės lašišos (Hucho). Karališkosios lašišos ir atlantinė lašišos išauga iki 1,5 m ilgio, 45 kg masės. Atlantinė lašiša atplaukia ir į Lietuvos upes (Žeimeną, Šventąją, Jūrą, Miniją). Nugara melsva, šonai sidabriški su juodomis dėmelėmis; pilvas baltas. Neršia 10–11 mėnesiais, neršto metu patamsėja, apatinis žandas užsiriečia į viršų. Į atlantinę lašišą panašus paprastasis šlakis, arba šlakis (Salmo truta truta). Lašišos Lietuvoje saugomos ichtiologiniuose draustiniuose.

1994