lietùvių kalbà, indoeuropiečių šeimos baltų kalbų grupės rytų pogrupio kalba. Viena iš dviejų (su latvių kalba) išlikusių gyvųjų baltų kalbų. Nuo 2004 viena Europos Sąjungos oficialių kalbų. Lietuvos Respublikos valstybinė kalba; kalbančiųjų Lietuvoje 2,67 mln., be lietuvių, ją vartoja apie 350 000 kitų tautybių gyventojų, užsienyje – apie 0,6 milijono (2012). Dar vartojama lietuvių tautinių mažumų Latvijos pietrytinėje (daugiausia Latgaloje), Lenkijos šiaurrytinėje (Punsko, Seinų ir kitose apylinkėse), Baltarusijos šiaurvakarinėje (Apso, Gervėčių, Pelesos, Rodūnios ir kitose apylinkėse) dalyje, išeivių bendruomenių Airijoje, Australijoje, Brazilijoje, Estijoje, Ispanijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kanadoje, Kazachijoje, Rusijoje, Ukrainoje ir kitur. Iš viso kalbančiųjų apie 3,6 milijono.

lietuvių kalbos kilmė

lietuvių bendrinė kalba

lietuvių rašomoji kalba

lietuvių kalbos rašyba

lietuvių kalbos fonologija

lietuvių kalbos morfonologija

lietuvių kalbos morfologija

lietuvių kalbos leksika

lietuvių kalbos sintaksė

lietuvių kalbos tarmės

lietuvių kalbos studijos užsienyje