lietùvių kalbõs stùdijos ùžsienyje

Lietuvių kalba dėl jos archajiškos sandaros ir žodyno 19 a.–20 a. pradžioje susidomėjo žymiausi Europos indoeuropeistai, daugiausia Vokietijos, Lenkijos, Rusijos ir kitų šalių kalbininkai. Lietuvių kalbą pradėta dėstyti Berlyno, Jenos, Leipcigo, Maskvos, Sankt Peterburgo, Paryžiaus, Prahos, Vienos ir kituose universitetuose.

21 a. pradžioje įvairiose valstybėse (daugiausia Europos) buvo daugiau kaip 30 lituanistikos (kartais ir baltistikos) institucijų, kuriose lietuvių kalbą (ir kultūrą) tyrinėja ir (ar) dėsto vienas ar keliolika kalbininkų. Apie 20 jų lietuvių kalba (kartais ir literatūra, folkloras ar kultūros istorija) dėstoma kaip pasirenkamasis ar laisvasis dalykas, kartais – kaip bendresnių filologinių (istorinės kalbotyros, slavistikos) ar kitų studijų (Rytų Europos, Šiaurės Europos ir baltų kalbų bei kultūrų studijos) programų dalis (Prahos, Pisos, Florencijos, Berlyno Humboldtų, Budapešto ir kituose universitetuose).

Lietuvių kalba (ar baltų kalbos), lituanistika (ar baltistika) studijuojama (veikia savarankiškos katedros ir institutai ar katedros struktūrinis padalinys) šiuose universitetuose: Latvijos, Varšuvos, Adomo Mickevičiaus (Poznanė; Lenkija), Masaryko (Brno; Čekija), Helsinkio, Greifswaldo, Münsterio, Stokholmo, Sankt Peterburgo, Ilinojaus, Vašingtono; juose, išskyrus Brno, Greifswaldo ir Helsinkio universitetus (čia 2 pakopų – bakalauro ir magistro), yra 3 pakopų (bakalauro, magistro ir doktorantūros) lituanistikos ar baltistikos studijų programos.

Lietuvių kalbą (kartais ir lituanistiką) kaip pasirenkamąjį ar laisvąjį dalyką galima rinktis ir kituose universitetuose, neturinčiuose lituanistikos (baltistikos) programų: Liepojos pedagoginėje akademijoje, Daugpilio, Kaliningrado, Maskvos, Parmos, Lundo, Krokuvos Jogailos, Zagrebo, Milano Švč. Širdies, Merilando, Seattle’o, Leideno, Balstogės universitetuose, t. p. kai kuriuose Japonijos ir Australijos universitetuose.

Lietuvių kalba tyrinėjama kitų šalių mokslo įstaigose: Latvijos universiteto Latvių kalbos, Rusijos mokslų akademijos Slavistikos (Maskva; ėjo periodinis leidinys Balto‑slavjanskie issledovanija) ir Kalbotyros (Maskva, Sankt Peterburgas, Novosibirskas), Čekijos mokslų akademijos Kalbotyros, Ukrainos mokslų akademijos Kalbotyros, Baltarusijos mokslų akademijos Kalbotyros institutuose. Daugelis užsienio lituanistikos (baltistikos) centrų rengia mokslines ir metodines konferencijas, yra įsitraukę į kultūrinę veiklą (remiami Lietuvos ambasadų ir konsulatų, kitų Lietuvos Respublikos institucijų rengia susitikimus su rašytojais, aktoriais, kitais kultūros veikėjais, Lietuvos dienas, kultūros festivalius, studentų ekskursijas), rengia ir leidžia leidinius.

Užsienyje yra daugiau kaip 100 mokslininkų, kurie dėsto ir tyrinėja arba tik tyrinėja lietuvių (baltų) kalbą ir kultūrą: G. Bense, R. Eckertas, B. Forssmanas, W. Hockas, J. D. Range, F. Scholzas ir kiti (Vokietija), L. Bednarczukas, M. Hasiukas, W. Smoczyńskis ir kiti (Lenkija; leidžiamas žurnalas Linguistica Baltica, mokslo darbų serija Baltica Varsoviensia, rengiamos baltistų konferencijos), T. Hoskovecas, J. Marvanas (Čekija), M. T. Ademollo Gagliano (leidžia žurnalą Ponto-Baltica), P. U. Dini (leidžia baltistikos žurnalą Res Balticae), G. Michelini (Italija), K. Liukkonenas (Suomija), J. P. Locheris (Šveicarija), E. Bojtáras (Vengrija), L. Balode, O. Bušas, P. Vanagas (leidžia žurnalą Baltu filoloģija) ir kiti (Latvija), A. Andronovas, A. Anikinas, V. Ivanovas, J. Otkupščikovas, J. Stepanovas, M. Zavjalova ir kiti (Rusija), S. Youngas, V. Kelertienė, A. Klimas, J. Levinas, W. Schmalstiegas ir kiti (Jungtinės Amerikos Valstijos).

Lietuvių kalbą ir kultūrą užsienyje studijuoja apie 600 studentų (daugiausia Lenkijoje, Čekijoje, Vokietijoje); iš jų apie 200 magistrantų ir 19 doktorantų. Veikia Baltnexus projektas, Vilniaus universitetas kuruoja projektą Lituanistika pasaulio universitetuose.

L: A. Sabaliauskas Lietuvių kalbos tyrinėjimo istorija 2 d. Vilnius 1979–82.

2036

lietuvių kalba

lietuvių kalbos kilmė

lietuvių bendrinė kalba

lietuvių rašomoji kalba

lietuvių kalbos rašyba

lietuvių kalbos fonologija

lietuvių kalbos morfonologija

lietuvių kalbos morfologija

lietuvių kalbos leksika

lietuvių kalbos sintaksė

lietuvių kalbos tarmės