vabzdžiai: a – smėlinė auslinda, b – didysis karališkasis laumžirgis, c – keturjuostė leptura, d – dygusis ragius, e – gluosninis kelmagraužis, f – mažoji nehalenija

Lietuvõs vabzdžia. Lietuvoje yra apie 18 000 vabzdžių rūšių, priklausančių 19 būrių. Gausiausi yra vabalai, dvisparniai, plėviasparniai, drugiai, blakės, apsiuvos. Vabzdžiai yra svarbi ekosistemų sudedamoji dalis. Didelė jų įvairovė būdinga stabilioms ekosistemoms. Jie užima visas ekologines nišas, prisitaikė gyventi vandenyje, sausumoje, kituose organizmuose, augalų šaknyse, stiebuose, lapuose, vaisiuose. Minta augalinės ir gyvūninės kilmės maistu. Ypač gerai prisitaikę vabalai. 92 šeimų rūšys gyvena irstančioje medienoje, kai kurios – sūriame pajūrio smėlyje. Kitų rūšių vabalai (apie 10 šeimų) gyvena simbiozėje su skruzdėlėmis, graužikų, kitų žinduolių urvuose, paukščių lizduose, dalyvauja dirvodaroje. Žygiai (Carabidae), dusios (Dytiscidae), vyčiai (Ichneumonidae) yra svarbūs reguliuojant kitų vabzdžių rūšių gausą. Didžioji dalis vabzdžių yra naudingi: bitiniai plėviasparniai (Apoidea), daugybė dvisparnių apdulkina įvairius laukinius augalus.

vabzdžiai

Vabzdžiai kenkėjai

Sodų, miškų, daržų, pasėlių, sandėlių kenkėjai yra apie 200 vabzdžių rūšių. Sandėliuojamiems maisto produktams kenkia juodvabaliai (Tenebrionidae), kandys (Tineidae), ugniukai (Pyralidae), šiengraužiai (Psocoptera). Daržo augalams kenkia kopūstinė kandis (Plutella xylostella), spragės (Chrysomelidae), amarai (Aphidinea). Žievėgraužis tipografas (Ips typographus) kenkia eglynams, didysis pušinis straubliukas (Hylobius abietis), pušinis pelėdgalvis (Panolis flammea) – pušynams. Soduose obelų ir kriaušių žiedpumpurius išgraužia obelinis žiedgraužis (Anthonomus pomorum), visaėdis archipsas (Archips podana), rožinis archipsas (Archips rosana) pažeidžia įvairius sodo augalus. Lietuvos pietinės dalies gyventojai kenčia nuo mašalų (Bisodon maculatus), kurie kartu su sparvomis ir uodais puola šiltakraujus gyvūnus. Utėlės (Phthiraptera), blusos (Siphonaptera), patalinė blakė (Cimex lectularius) platina infekcines ligas.

Saugomi vabzdžiai

Į Lietuvos raudonąją knygą įrašytos 32 vabalų (pvz., žiaurusis puikiažygis – Calosoma inquisitor, dvijuostė nendriadusė – Graphoderus bilineatus, ūsuotis dailidė – Ergates faber), 15 plėviasparnių (pvz., gauruotoji skolija – Scolia hirta, kopinė smiltvapsvė – Podalonia luffii), 13 žirgelių (pvz., mažoji nehalenija – Nehalennia speciosa, žaliasis laumžirgis – Aeshna viridis), 2 lašalų (rudasparnė efemerėlė – Eurylophella karelica, reliktinis lašalas – Neoephemera maxima), 2 tiesiasparnių (kopinis skėriukas – Sphingonotus caerulans, besparnis skėriukas – Podisma pedestris), 2 apsiuvų (kalninė apsiuva – Philopotamus montanus, mėlynsparnė apsiuva – Holostomis phalaenoides), 1 ankstyvių (kapnopsis – Capnopsis schilleri), 1 auslindų (smėlinė auslinda – Labidura riparia), 1 pusiaukietasparnių (kalninė cikada – Cicadetta montana) rūšys. Lietuvos raudonojoje knygoje paminėtos 9 išnykusios vabzdžių rūšys, pvz., elniavabalis (Lucanus cervus), pavasarinis margūnas (Hamearis lucina), taškuotoji kerpytė (Setina roscida).

2942

Lent. 019
 
 

lašalai

žirgeliai

tarakonai

tiesiasparniai

auslindos

ankstyvės

šiengraužiai

utėlės

tripsai

blakės

kupriukai

kabasparniai

tinklasparniai

vabalai

plėviasparniai

skorpionmusės

blusos

dvisparniai

drugiai