įvairių formų makaronai

makarõnai (it. maccheroni), sausas miltinis pusgaminis. Forma labai įvairi; dažniausiai būna vamzdeliniai, lakštiniai, figūriniai makaronai, vermišeliai. Turi iki 12 % baltymų, iki 75 % angliavandenių. Energinė vertė apie 1390 kJ/100 g. Daromi iš kvietinių, daug baltymų ir glitimo (daugiau kaip 30 %) turinčių specialaus malimo miltų. Tešla įmaišoma su vandeniu, kartais dedama priedų (kiaušinių, pieno miltelių, sojų baltymų ir kita), po to minkoma, kočiojama. Iš tešlos makaronai formuojami įvairiais būdais: presuojami (vamzdeliniai, vermišeliai), valcuojami (lakštiniai), štampuojami (figūriniai). Suformuoti makaronai džiovinami iki 70 % santykinio drėgnio. Iš makaronų verdamos sriubos, gaminami įvairūs patiekalai.

Makaronus imta gaminti Italijoje apie 13 amžių. Į Lietuvą pateko 17 amžiuje. Iš pradžių buvo įvežami iš kitų šalių, vėliau imta gaminti ir vietinėse kepyklose. Nuo 20 a. vidurio makaronus gamino prie kepyklų įsteigti specializuoti cechai. 2019 daugiausia makaronų gamino bendrovės Amber pasta, Malsena Plius, KG Group.

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką