megaltai (mega… + gr. lithos – akmuo), neolito ir bronzos amžiaus akmens blokų statiniai neapdirbtu ar grubiai apdirbtu paviršiumi. Skirstomi į menhyrus, alignementus (linijomis sustatyti menhyrai), kromlechus, hendžus (sudėtingos konstrukcijos kromlechai, dažniausiai naudoti kulto reikmėms), įvairias antžemines ir požemines dengtas laidojimo kameras, dolmenus. Kartais megalitams priskiriami ir ankstyvieji iš smulkesnių dailiau apskaldytų akmens blokų statyti pastatai, pvz., Maltos ankstyvosios šventyklos. Dalis megalitų puošti raižiniais, vaizduojančiais kirvius, galvijus, kablius, krūtis. Kai kurių megalitų fragmentai panaudoti kitiems megalitams statyti Šiaurės vakarų ir Vakarų Europoje (dabartinė Danijos, Britų salų, Prancūzijos, Portugalijos teritorija), Afrikoje, Azijoje.
La Roche-aux-Fées koridorinis kapas (3500–3000 pr. Kr.; Bretanė, Prancūzija).
2674