mško kirtmai, medynų, jų dalių ar pavienių medžių kirtimai norint gauti medienos ar pagerinti miško augimo sąlygas. Skirstomi į pagrindinius (plynuosius, atvejinius ir atrankinius), ugdomuosius (jaunuolynų ugdomuosius, retinamuosius ir einamuosius), sanitarinius, rekonstrukcinius, lydiminius ir kompleksinius. Brandaus miško kirtimai vadinami pagrindiniais. Plynaisiais kirtimais per sezoną brandus medynas iškertamas vieno kirtimo atveju. Plynųjų kirtimų būdai: biržiniai (kertami dideli brandžių medynų sklypai raižant juos dalimis), sklypiniai (plynai iškertamas visas taksacinis sklypas neraižant jo biržėmis), koncentruotieji (biržės plotis gerokai didesnis už biržinių kirtimų), santykiniai (iškertamos vertingesnės medžių rūšys, pvz., spygliuočiai; Lietuvoje abu šie būdai netaikomi). Atvejiniais kirtimais brandus medynas iškertamas per kelis kirtimo atvejus kas 4–10 m.; būna tolygieji (medžiai iškertami tolygiai visame plote) ir grupiniai (medžiai iškertami grupėmis arba lizdais). Pagal pradinio medyno iškirtimo trukmę atvejiniai kirtimai skirstomi į trumpalaikius (pradinis medynas iškertamas per 20 m.) ir ilgalaikius (per 30–40 m.). Atvejinių kirtimų būdai: įprastieji, dviejų ciklų, ilgalaikiai ir grupiniai. Atrankiniais miško kirtimais iš brandaus medyno (kas 7–15 m.) iškertama dalis atitinkamo amžiaus ar būklės medžių. Jie atliekami visame sklype neraižant jo į biržes. Atrankinių kirtimų būdai: laisvasis (iš medyno iškertami techniškai brandūs, mažo prieaugio, ligoti, pažeisti medžiai), pasirinktinis (iškertami tam tikros paskirties medžiai, pvz., skirti muzikos instrumentams, slidėms gaminti) ir pramoninis (iškertami stambiausi medžiai; Lietuvoje šis būdas netaikomas). Ugdomaisiais kirtimais iš medyno periodiškai iškertama dalis medžių ar krūmų, kuriuos auginti netikslinga. Ugdomųjų kirtimų rūšys: jaunuolynų ugdomieji (atliekami iki 20 m. jaunuolynuose, daugiausia mišriuose medynuose, 12–20 m. grynuosiuose medynuose), retinamieji (atliekami 20–40 m. spygliuočių ir kietųjų lapuočių medynuose, 20–30 m. minkštųjų lapuočių medynuose) ir einamieji (atliekami senesnių kaip 40 m. spygliuočių ir kietųjų lapuočių, senesnių kaip 30 m. minkštųjų lapuočių medynuose, 70 m. pušynuose, ąžuolynuose ir uosynuose, 60 m. eglynuose, 40 m. beržynuose ir juodalksnynuose). Sanitariniais kirtimais iškertami nudžiūvę ir džiūstantys, ligoti ir kenkėjų pažeisti, nulaužti ar išversti medžiai. Rekonstrukciniais kirtimais iškertami netinkamos rūšinės sudėties arba mažo skalsumo medynai: plynai iškertamas senas medynas ir įveisiamas naujas arba iškertamas koridorius ir jame sodinami nauji želdiniai. Lydiminiais kirtimais miškas iškertamas plynai, išraunami ir sudeginami kelmai, sulyginamas žemės paviršius statyboms arba ariamai žemei, pievoms ir ganykloms įrengti. Kompleksiniai kirtimai (ugdomieji, sanitariniai ir pagrindiniai) atliekami įvairiaamžiuose medynuose, kuriuose reikia iškirsti brandžius arba perbrendusius medžius ar ugdyti medyną.

1528

sanitariniai kirtimai; pagrindiniai kirtimai, kirtimai; ugdomieji kirtimai; retinamieji kirtimai