mùzika Marjos gabei. Palaimintajai Mergelei Marijai (lotyniškai Beata Virgo Maria) sukurtas gausus muzikos repertuaras, skiriamos kelios šventės per metus su savitais Liturginių valandų ir mišių giedojimais (tuo ypač išsiskiria katalikų liturgija). Įvairioms neliturginio pamaldumo formoms t. p. būdinga giesmių Marijai gausa. Iš liturginių giesmių išsiskiria bizantiškasis akatisto himnas; vienintelis visą kontakiono formą išlaikęs himnas bizantiškojoje liturgijoje. Katalikų liturginėse valandose, t. p. ir kai kurių protestantų (pvz., liuteronų) Mišparuose (arba Vakarinėje) visada giedama Marijos giesmė Magnificat. Per Marijos garbei skirtas šventes visos mišių ir liturginių valandų giesmės yra susijusios su ja. Viduramžiais didžiųjų krikščioniškųjų švenčių giesmėms apie Kristų, Mariją ir šventuosius kurti tropai, kurie išplėsdavo ir papildydavo kanoniškų liturginių giesmių poetiką ir melodiką. Manoma, liturginė drama atsirado iš Velykų dialogų tropo Ko ieškote kape (Quem queritis in sepulchro). Nuo vėlyvųjų viduramžių Marijos garbei kuriama ir profesionalioji muzika. Pirmąsias išlikusias autorines daugiabalses ciklines mišias Messe de Nostre Dame 1364 sukūrė Guillaume’as de Machaut. Vėlyvaisiais viduramžiais Marijos garbei sukurta nemažai religinių giesmių tautinėmis kalbomis. Marijai skirta nemaža dalis itališkų laudų. Ispanijoje klestėjo tik Marijai skirtas pasaulietinės religinės dainos žanras kantiga (cantiga de Sancta María). Vėlesniais amžiais irgi buvo nuolat kuriama įvairi muzika Marijos garbei, dažnai skirta atlikti įvairiomis liturginėmis progomis. Atsirado gausybė Ave Maria giesmių, motetų (G. P. da Palestrinos ir O. di Lasso Ave Regina coelorum, G. P. da Palestrinos keletas motetų), litanijų (O. di Lasso Litaniae Beatae Mariae Virginis), sukurta nemažai mišių (G. Dufay Ecce ancilla ir Ave Regina, M. A. Charpentier Missa Assumpta est Maria, J. Haydno dvejos mišios In honorem Beatae Virginis Mariae). Kai kurios giesmės tapo muzikos žanrais, tarp jų – Magnificat (sukūrė O. di Lasso, T. L. de Victoria, A. Pärtas, K. Pendereckis), sekvencija Stabat Mater dolorosa (Stabat Mater; skirta atlikti per Marijos Sopulingosios šventę rugsėjo 15 d.) 18–19 a. išplėtota iki didelės kantatos ar net oratorijos (G. Rossini, A. Dvořáko, K. Pendereckio Stabat Mater).

Lietuvoje originalios giesmės Marijos garbei, matyt, pradėtos kurti 16–17 amžiuje. Pamaldumą Marijai skatino ir tuo metu į Lietuvą atvykę aktyviai čia veikiantys jėzuitai. Jie pradėjo leisti katalikiškus giesmynus, kurių dalis giesmių buvo skirtos Marijos garbei. Vilniuje 1613 V. Bartochowskis išleido pirmąjį katalikų giesmyną Partenomelika su lotyniškomis ir lenkiškomis giesmėmis Marijos garbei, 1646 S. Slavočinskis – giesmyną Giesmės tikėjimui katolickam priderančios (dauguma giesmių irgi skirtos Marijai). S. Berentas 1639 Braunsberge išleido Palaimintosios Mergelės Marijos litaniją (Litanarium Lauretanarum de B. Virgine Maria... 8 balsams; anoniminis kūrinys). Įvairios liturginės ir neliturginės giesmės Marijos garbei Lietuvoje buvo kuriamos ir vėliau; vienos iškilesnių – S. Moniuszkos Vilniuje sukurtos keturios Aušros Vartų litanijos (Litanie ostrobramskie 1843–55). Marijos garbei skirtų kūrinių sukūrė lietuvių profesionaliosios muzikos pradininkai. J. Naujalis parašė giesmių pagal liturginius (Regina coeli, Sveika, Karaliene) ir pagal poetų (Sveika, Marija, motina Dievo, A. Baranausko žodžiai) tekstus. Č. Sasnausko Marijos giesmė (Maironio žodžiai, jos melodija iki II pasaulinio karo automatiškai skambinta ir Kauno karilionu) Lietuvoje tapo neoficialiu svarbiausiu Marijos himnu. Giesmių Marijos garbei sukūrė T. Brazys, A. Kačanauskas, J. Sinius ir kiti lietuvių kompozitoriai. Iš J. Kačinsko kūrinių, sukurtų Marijai, žymiausias – mišios Missa in honorem Immaculati Cordis Beatae Mariae Virginis (1951, skirtos Mindaugo vainikavimo 700 metinėms). Mišių Marijos garbei sukūrė A. Remesa (Mišios Mergelės Marijos Nekalto Prasidėjimo garbei 1991) ir K. Vasiliauskaitė (Missa brevis in honorem Beatae Mariae Virginis mišriam chorui, 1995), giesmių – Z. Bružaitė, A. Klova, A. Remesa, K. Vasiliauskaitė, liturginių giesmių – V. Miškinis (keletą Salve Regina ir Ave Maria, keturias Marijos litanijas, Magnificat ir kt.). Mariologine tematika sukurta O. Narbutaitės kompozicija Trys Dievo Motinos simfonijos (Tres Dei Matris Symphoniae mišriam chorui ir orkestrui, 2002–03).

Autorinės Švč. Mergelei Marijai skirtos tradicinės maldos ir giesmės žmonių savaip perdirbtos giedamos ne tik bažnyčioje, bet ir namie. Viena svarbiausių kalbamųjų arba giedamųjų maldų – Sveika, Marija. Ją sudaro garbinamoji (Sveika, Marija, malonės pilnoji..., Evangelijos pagal Luką žodžiai) ir maldaujamoji (Šventoji Marija, liturgijos žodžiai) dalis. Tai Ave Maria giesmė, kuri bažnyčioje giedota jau 6–7 amžiuje. Nuo 13 a. vienuolių (cistersų, dominikonų) ji buvo kalbama arba giedama kaip privaloma malda prieš ir po Officium Divinum. Lietuvoje malda Sveika, Marija pirmą kartą minima 1430. 16 a. popiežiaus Grigaliaus XIII Katalikų bažnyčioje įvesta malda Viešpaties Angelas su perdirbta grigališkojo choralo melodika paplito ir Lietuvoje. Kaip kalbėti arba giedoti šią maldą M. Daukša mokė Katekizme (1595). Vėliau, meldžiantis už mirusiuosius, prie šios maldos dar būdavo pridedama ir Amžinąjį atilsį duok mirusiems Viešpatie! Žemaitijoje giedant giesmę Viešpaties Angelas ir Amžinąjį atilsį duok mirusiems, Viešpatie! pritariama kanklėmis ir variniais pučiamaisiais muzikos instrumentais. Viena seniausių lietuviškų spausdintų Marijos garbei skirtų maldų arba giesmių – Sveika, Karaliene! Tai Salve Regina maldos (giesmės) vertimas, 1595 išspausdinatas M. Daukšos Katekizme (M. Daukša vertė iš lenkų kalbos, lotyniško teksto autorius nežinomas). Pasak istorinių šaltinių, Ispanijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje lotyniškai ją giedojo bažnyčiose dominikonai kaip maldą už mirusiuosius. Lenkų giesmynuose ši giesmė aptinkama nuo 16 amžiaus, tuo metu, manoma, ji pasiekė ir Lietuvą. Žemaitijoje šiai giesmei pritariama kanklėmis ir variniais pučiamaisiais muzikos instrumentais.

Lietuvoje, daugiausia Suvalkijoje, namuose per laidotuves, adventą, Kalėdas, Tris Karalius, Grabnyčias, Velykas, gegužines, Šeštines, Sekmines, Devintines, Žolinę giedamas Švč. Mergelės Marijos rožinis. Bažnyčiose ar namuose rožinis giedamas antifoniškai. Vieną posmą gieda vyrai, kitą – moterys, pakaitomis: dešimt tūkstančių kartų tegul Tave, Viešpatie, pagarbina, paskui dvidešimt tūkstančių, trisdešimt ir taip iki penkiasdešimt. Rožinis t. p. giedamas per maldininkų keliones į Švč. Mergelės Marijos Gimimo Šiluvoje, Žolinės Pivašiūnuose, Krekenavoje ir Vilniaus Aušros Vartų Švč. Mergelės Marijos Gailestingumo Motinos atlaidus. Melodikoje gausu liaudiškųjų intonacijų. Giedamojo Švč. Mergelės Marijos rožinio pradžios giesmės Sveika, Aušrinė žvaigždelė, pagrindinė giesmė – Tūkstančių tūkstančius kartų (melodikoje ryšku grigališkojo choralo tradicijos), baigiamosios giesmės Marija, Tau tebus garbė ir Mergelė nekalčiausioji.

Per adventą giedama Švč. Mergelės Marijos valandų arba Valandų apie Nekaltąjį Prasidėjimą giesmė Tu, Marija, gelbėt mūs, meldžiame skubėki ir Himnas. Giesmės melodika grįsta grigališkojo choralo ir liaudies dainų, himno – liaudies dainų intonacijomis. Gavėnios giesmė Stovi Motina – 13 a. sekvencijos Stabat Mater dolorosa vertimas. Lietuvoje ši giesmė turi daugybę melodijos variantų. 1646 ji išspausdinta S. Slavočinskio giesmyne. Per gegužines pamaldas bažnyčiose, namuose, prie koplyčių, kryžių giedama Švč. Mergelės (Loreto, 13 a.) litanija ir šių pamaldų baigiamoji giesmė Sveika, Marija, Motina Dievo. Visoje Lietuvoje giedama Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų (Žolinės) giesmė Mylimoji Karalienė. Per Švč. Mergelės Marijos gimimo atlaidus Šiluvoje giedamos giesmės Sveika, Mergelė, Šiluvos Marija ir Marijos vardas (paplitusi visoje Lietuvoje).

Prie Aušros Vartų Vilniuje per Švč. Mergelės Marijos Gailestingumo Motinos atlaidus pučiamųjų muzikos instrumentų orkestrui pritariant giedama Marijos litanija ir B. Budriūno giesmė Neapleiskit mūsų, Motinėle (Maironio žodžiai). Žemaičių Kalvarijos Kryžiaus kelio (Kalnų) baigiamąsias giesmes Karalienė maloninga ir Dangaus Karaliaus Motina švenčiausia sukūrė Žemaičių Kalvarijos dominikonai. Jos skirtos Žemaičių Kalvarijoje esančiam stebuklingam Švč. Mergelės Marijos Dievo Motinos paveikslui pagerbti. Šių giesmių melodijos yra tik Žemaičių Kalvarijos Kryžiaus kelio giesmyne.

Šermenų (laidotuvių) giesmę Švč. Mergelės Marijos skausmų ir džiaugsmų vainikėlis (vadinamąją Karunką) išplatino pranciškonai. Ji išspausdinta 1726 J. Šrubauskio giesmyne Balsas širdies... (giesmės melodija tokia pat kaip ir lenkiškosios).

L: J. Vaišnora Marijos garbinimas Lietuvoje Roma 1958; A. Motuzas Žemaičių Kalvarijos Kalnai ir Kryžiaus kelias Kretinga 1994, Lietuvos Kalvarijų Kryžiaus kelių istorija, apeigos ir muzika Kaunas 2003.

2176

2752

Marija

Marijos vaizdavimas dailėje