onkogènai (gr. ogkos – patinimas, patinęs; čia: navikas + genos – kilmė), genai, skatinantys ląstelės piktybėjimą, vėžio vystymąsi. Onkogenai susidaro pakitus ląstelės genams (ląsteliniai onkogenai) arba jiems patekus į virusų genomą (virusiniai onkogenai). Pirmasis ištirtas virusinis onkogenas buvo Rauso sarkomos viruso genas src, sukeliantis paukščių vėžį. Virusai, genome turintys onkogenų ir galintys sukelti vėžį, vadinami onkovirusais. Pirmasis ląstelinis onkogenas, mutantinis RAS genas, nustatytas žmogaus šlapimo pūslės karcinomos ląstelių linijoje. Ląstelės genai, kuriuos mutacijos gali paversti vėžį sukeliančiais onkogenais, vadinami proonkogenais. Proonkogenai koduoja organizmui svarbius baltymus, atsakingus už ląstelės augimą, dalijimąsi, išgyvenimą. Kancerogenai aktyvina proonkogenus, sukeldami jų mutacijas ar raiškos padidėjimą. Onkogenų produktai vadinami onkobaltymais. Onkobaltymai skatina nevaldomą ląstelės dalijimąsi ir naviko susidarymą, pvz., apie 30 % navikų nustatoma RAS geno mutacija. Dėl mutacijos augimo signalus perduodantis RAS baltymas būna nuolat aktyvus ir skatina nenutrūkstamą ląstelių dalijimąsi. Dažniausiai onkogenus aktyvina šios mutacijos: geno perkėlimas į aktyvios raiškos sritį (translokacija), geno kopijų padidėjimas (amplifikacija) ir taškinės mutacijos. Žmogaus vėžį dažniausiai sukelia ne vieno, o kelių proonkogenų mutacijos. Vystantis vėžiui svarbūs ne tik onkogenai, bet ir kita vėžio genų grupė – naviką slopinantys genai, arba antionkogenai.

1003

proonkogenas