opãligė (morbus ulcerosus), lėtinė pasikartojanti liga, pasireiškianti periodiškai atsirandančiomis skrandžio ir dvylikapirštės žarnos gleivinės opomis. Paūmėja sutrikus nerviniams ir hormoniniams virškinimo sistemos reguliacijos mechanizmams, pusiausvyrai tarp gleivinę žalojančių (padidėjusi druskos rūgšties gamyba ir išsiskyrimas, vaistų, ypač nesteroidinių vaistų nuo uždegimo, vėžio, hormonų, alkoholio vartojimas, rūkymas, infekcija, stresas, netinkama mityba) ir ją saugančių (normali gleivių ir bikarbonatų, apsauginių aktyvių medžiagų – prostaglandinų gamyba, pakankama kraujotaka) veiksnių. Per ilgą laiką buvo sukurta labai daug opaligės etiologijos ir patogenezės teorijų. 1983 B. Marshallas ir R. Warrenas (abu Jungtinės Amerikos Valstijos) paskelbė, kad opaligę sukelia bakterija Helycobacter (Campylobacter) pylori. Skrandžio opalige dažniau serga vyresni žmonės, dvylikapirštės žarnos opaligė paprastai prasideda jaunesniame amžiuje. Vyrams dvylikapirštės žarnos opos išsivysto 3–4 kartus, skrandžio – 2–3 kartus dažniau negu moterims (joms rizika susirgti opalige labai padidėja po menopauzės). Dvylikapirštės žarnos ir skrandžio opų santykis yra 1:7. Paveldimumas svarbus dvylikapirštės žarnos opoms, bet beveik neturi reikšmės skrandžio opoms atsirasti. Pagrindiniai požymiai – graužiantis, maudžiantis skausmas viršutinėje vidurinėje pilvo dalyje, priklausantis nuo pavalgymo (jei opa dvylikapirštėje žarnoje, skauda nevalgius, naktį, pavalgius palengvėja; jei opa skrandyje – skauda pavalgius). Kartais ligonį pykina, vargina rėmuo, apetitas dažniausiai būna normalus. Kartais ligoniai nejaučia jokių simptomų, tuomet opaligė pasireiškia komplikacijomis– kraujavimu, prakiurimu (vėmimas kavos tirščiais, tuštinimasis juodomis išmatomis), suvėžėjimu. Diagnozuojama atliekant endoskopinį tyrimą (fibrogastroduodenoskopiją), opos biopsiją ištyrimui mikroskopu ir dėl užsikrėtimo Helycobacter pylori, rentgeninį tyrimą su kontrastine medžiaga (bario sulfatu). Gydoma druskos rūgšties sekreciją slopinančiais (antacidiniais), skrandžio ir dvylikapirštės žarnos gleivinę saugančiais, antibakteriniais vaistais, dieta. Retai (daugiausia įvykus komplikacijoms) ligoniai operuojami.