optimalùmo kritèrijus, kiekybinis požymis, pagal kurį optimizavimo uždaviniuose vertinami galimi sprendimo variantai, kad būtų galima juos palyginti ir išsirinkti geriausią (optimalų). Optimalumo kriterijus yra tiriamojo objekto (ekonominės ar inžinerinės sistemos, įmonės, technologinio proceso ir kita) optimizuojamosios savybės kiekybinė išraiška, kuri parodo, kaip išspręstas optimizavimo uždavinys, kaip veikia objektas. Matematiniame programavime optimalumo kriterijus išreiškiamas kaip skaliarinė funkcija (dar vadinama tikslo funkcija) f0(x), kur x – visų galimų sprendimų aibės Ω elementas. Šioje aibėje reikia rasti tokią x reikšmę, kuriai esant f0(x) yra optimizuojama, tai yra įgyja ekstremumą (minimumą ar maksimumą). Optimalumo kriterijus vadinamas paprastuoju, jeigu pagal uždavinio sąlygas reikia nustatyti tik funkcijos ekstremumą, ir sudėtinguoju, jeigu yra papildomų apribojimų kitiems parametrams, nuo kurių priklauso funkcijos reikšmė. Ekonomikoje optimalumo kriterijus gali būti objekto veiklos naudingumo (pajamų, pelno, pagamintos produkcijos, pardavimo masto, darbo našumo ir kita) maksimizavimas arba su išlaidomis susijusių rodiklių (išlaidų, produkcijos savikainos, darbo, laiko ir materialinių išteklių sąnaudų, gamybos užduoties įvykdymo trukmės, įvairių rizikų ir kita) minimizavimas.

696